Apleista vaikų stovykla pajūryje

2020/04/11 Administratorius 1 Komentaras

Jeigu dabar mums vasaros prabėga taip greitai, jog atsiminimų iš jos praktiškai nelieka, tai nesunku turbūt dar prisiminti, kokios jos ilgos atrodydavo prieš kelis dešimtmečius. Kas traukiniu atėjus vasarai važiuodavo į Vilnių, Kauną ir ten praleisdavo saulėtas liepos, rugpjūčio dienas, o kas atvirkščiai – traukdavo į kitą galą – prie jūros ir čia patirdavo nuotykių visiems ateinantiems mokslo metams. Mediniai nameliai, kuriuose apart lovos ir spintelės daugiau nieko nebūdavo, bendra didžiulė valgykla, prausyklos po atviru dangumi. Visos stovyklos atrodė daugiau ar mažiau vienodai, bet buvo Lietuvoje viena įpatinga. Pastatyta gerųjų dėdžių pačiose kopose, pro kurios langus iš tikro galima buvo matyti paplūdimį. Šiais laikais tikrai taip neleistų…

Plačiai praverti.

Įėjimas šiek tiek primena kitą pasaulyje gerai žinomą stovyklą.

Numeracija ant kiekvieno namelio.

Nameliai šioje stovykloje buvo šiek tiek kitokie, nei visur kitur. Sujungtos patalpos sudarė ilgus pereinamus gyvenamuosius blokus.

Viduje sąlyginai erdvu.

Teritorijoje išliko visi senieji statiniai. Tarp jų taip pat – pirtis, baseinas.

Nemažas baseinas šalia pirties.

SELofanai…

Iš senosios valgyklos ne kas beliko, bet, jog jos čia būta, išduoda sienose įsiskverbęs bandelių ir kotletų kvapo miksas, nedidelis langelis indams atiduoti.

Tuščios valgyklos patalpos.

Pragaro virtuvės vaikėzas.

Dar viena tamsi ir tuščia virtuvės patalpa.

Netoli valgyklos – maisto sandėliukas.

Viduje jokių marmeladų nebėra…

Vienoje iš nuotraukų jau matėt, jog prie įėjimo buvo du nedideli bokšteliai. Galima tik spėti kas čia buvo. Greičiausiai pirmame aukšte gyveno stovyklos vadovai, o virš jų buvo įrengti žaidimų kambariai mažesniems vaikams. Sienos išmargintos taip, jog primintų pilies bokštą.

Pasakos ant sienų.

Lenta su lanku ir visu stulpu iškeliavo pas kažką į kaimą, bet šioje vietoje seniau buvo krepšinio aikštelė. Ant asfalto po žolėmis dar matosi baltos linijos.

Pamiršta ir pajūrio smėlio užpūstyta.

Vaizdas į jūrą.

Liko tik rėmai.

Tuščia, bet labai įdomu.

Radiatorių nebėra, langų nebereikia.

Paprastos medinės konstrukcijos statiniai reikalauja papildomos priežiūros. Bėgant metams didžioji dalis tokių stovyklų buvusio bloko šalyse tapo avarinės būklės ir tai būdavo pagrindinė priežastis dėl ko jos užsidarydavo. Išties unikalūs objektai apleistų vietų tyrinėtojams. Tokių miškuose liko ir daugiau, bet reikia gerai paieškoti. Keliaujame toliau. Iki greito susitikimo!