Apleista vokiečių tankų šaudykla
2020/01/30 Administratorius 0 Komentarų
Šiandien grįžkime prie Antrojo pasaulinio karo palikimo. Man asmeniškai pačios įdomiausios temos, kuri jau daug metų nesiliauja stebinusi. Tiek palikimo kiekiu, tiek vis naujai atrandamais objektais. Dar ir šiandien Klaipėdoje atrandame iki tol nematytų karo pėdsakų ir įvairiausių lauko fortifikacijos elementų. Na, bet šiandien keliaukime šiek tiek toliau. Iš lėto baigiu aprašinėti vietas, kurias aplankiau Norvegijoje. Dalinuosi nuotraukomis ir filmuota medžiaga iš neįprastos vietos. Apleista vokiečių tankų šaudykla su gerokai šiurpesne istorija, nei būtų galima iš pradžių pagalvoti. Gigantiškas statinys, kurio analogų man iki šiol niekur neteko matyti. Tiesa, girdėjau, jog panašaus principo, bet gerokai mažesnės šaudyklos yra išlikusios Lenkijoje ir Vokietijoje. Tokio tipo statiniai buvo statomi gerokai atokiau nuo gyvenamųjų miestelių. Garsui slopinti būdavo statomos dešimties metrų aukščio sienos, kurios stovėdavo keliolikos metrų intervalais.
Tankų pabūklų bandymo poligono pavyzdys.
Labai dažnai šalia tankų šaudyklų būdavo įrengiamos ir taikliųjų šaulių šaudyklos.
Matosi, jog praktiškai visos garso slopinimo sienelės nukentėjo nuo tankų sviedinių. Šaudykla buvo 300 metrų ilgio. Jos gale – angarą primenantis masyvus statinys, kuriame būdavo sustatomi taikiniai, o už jo – sviedinių gaudyklė (smėlio pylimas).
Kulkų paliktos skylės sienoje.
Iš viso suskaičiavau aštuonias sienas.
Šis tankų pabūklų bandymo poligonas yra ganėtinai nutolęs nuo artimiausios gyvenvietės, bet visgi pavyko sutikti kelis vietinius, kurie papasakojo šiek tiek daugiau apie šios vietos istoriją. Tankūs krūmynai ir aplinkui esantis miškas Antrojo Pasaulinio karo metais tapo masiniu kapu 173 norvegų, 15 rusų ir 6 britų kareiviams. Čia kiaurą parą vykdavo mokymai ir didžiulis garsas užgoždavo pistoletų ir šautuvų šūvių garsus… Karo metais ši vieta buvo slapta ir vokiečiai labai stengėsi, jog ji tokia ir liktų, tačiau karo pabaigoje visa tiesa iškilo į paviršių, o kartu su ja – daugybė pavienių kapų. Vietiniai sako, jog šiuose miškuose vaidenasi. Galima tuo tikėti, galima netikėti, bet geriausia būtų tiesiog čia atvažiuoti ir įsitikinti pačiam. Straipsnio pabaigoje pasidalinsiu vietos koordinatėmis. Patekti čia labai paprasta.
Apšvietimo likučiai?
Vokiško betono tankumas.
Šiame „angare“ būdavo sustatomi taikiniai.
Štai taip atrodo iš aukščiau.
Vaizdas iš šono.
Spėju, jog tai galėjo būti kabliai, skirti tvirtinti maskuojantį tinklą. Galbūt dalis jų – skirta elektros kabeliams. Panašių pavyko atrasti Kuršių Nerijoje.
Sviedinių gaudyklė – pačiame gale.
Bėgant laikui augmenija puikiai užmaskavo pylimą.
Supiltas smėlis turėjo sustabdyti tanko sviedinį.
O kas ten slepiasi?
Jeigu žinote kam ši patalpa buvo naudojama – kviečiu pasireikšti komentarų skiltyje.
Pastebėjau, jog tarp projekto sekėjų yra nemaža dalis, kuriuos domina būtent APK laikotarpio palikimas. Greitai grįšime prie Klaipėdos vokiečių fortifikacijos, o tuo tarpu labai rekomenduoju apsilankyti šioje vietoje. Tuo labiau, jog taip paprasta čia greitai atsidurti iš Palangos arba Vilniaus oro uostų.
Šiam kartui tiek. Iki greito!