Digrių koplyčios griuvėsiai

2017/09/20 Administratorius 0 Komentarų

Sveiki, skaitytojai. Šiandien keliaujame link Kauno. Pabandysiu Jus supažindinti su dar viena nuostabia apleista vieta, kuri mano manymu nepelnytai taip ir nebuvo aprašyta Lietuvos urbanistinių tyrinėtojų puslapiuose. Visai neseniai rašiau apie procesą, kuris dažniausiai vyksta ieškant apleistų objektų. Tiesa, kartais užuomenų per daug nereikia ir koordinatės atkeliauja „sidabrinėje lėkštutėje“. Ankstų sekmadienio rytą pajudėjome link vietos.

Istorija

Koplyčia buvo pastatyta 1859-aisiais. Ją, negavęs jokio leidimo, pastatė Fredos savininkas Juozapas Godlevskis. Taip pat netoliese buvo pastatytas ir gyvenamasis namas bei kiti kunigo sodybos pastatai. Digrių koplyčia konsekruota praėjus dviem metams po statybų pabaigos. Šiuo metu jau neliko jokių buvusio stogo pėdsakų, bet yra žinoma, jog buvo jis dvišlaitis ir dengtas čerpėmis. Pati koplyčia bokšto neturėjo, bet prie jos buvo medinė varpinė. Digrių koplyčia pagarsėjo 1863 metais vykusio sukilimo metu, kai nuo jos iki Aleksoto tilto buvo surengta patriotinė-religinė procesija, pasipriešinimui prieš Rusijos valdymą. Protestuotojai buvo apsiginklavę religiniais atributais – kryžiais, altorėliais. Tiesa, su kunigais, vedusiais procesiją, buvo be gailesčio susidorota.

Arkinis įėjimas į koplyčią.

Laikui bėgant nuo stogo nuvirto ir kryžius. Iki dabar jis šioje vietoje ir guli.

Koplyčios viduje karaliauja medžiai.

Dažų likučiai ant sienos.

Senos kulkų skylės šiaurinėje sienoje.

Okupacijos metais tikinčiųjų susirinkimo vieta buvo stipriai apgriauta ir iki šiol stovi apleista. Kaip jau minėjau pradžioje – koplyčia buvo pastatyta be leidimo ir šiandien niekam nepriklauso. Taip pat nėra įtraukta į kultūros paveldo departamento registrą. Per daugelį metų gamta jau spėjo ją užkariauti. Koplyčia susilieja su mišku ir lengvai ją pastebėti galima tik nukritus lapams.