ApleistaZona.lt

(Ne) Turistinis miesto gidas

Povandeniniai laivai Klaipėdoje

2020/05/26 Administratorius 2 komentarai

Šiuo reportažu į vieną vietą sudėjau informaciją, kurią per keletą metų pavyko surinkti apie povandeninius laivus Klaipėdoje. Pasistengiau aplankyti visas vietas, kurios vis dar mena laikus, kuomet Klaipėdoje buvo įkurta povandeninių laivų bazė. Žemiau dalinuosi žemėlapiu, kuriame sužymėjau aplankytas vietas. Su Antrojo pasaulinio karo metų fortifikacija jau spėjome susipažinti, o strateginis karinis Klaipėdos jūrų uostas iki šiol buvo neliesta tema. 1939 m. balandžio 20 d. į Klaipėdos uostą įplaukusi vokiečių karo laivų flotilė reiškė, jog uostas greitai taps karo uostu. Neužilgo didėjanti kontrolė ir vyrų mobilizacija tapo šio krašto kasdienybe.

Get Directions
Pradžia

1919 m. Versalio taikos sutarties 188, 189, 191 straipsniais Vokietijai buvo uždrausta statyti bet kokius povandeninius laivus, o visa vokiečių rengta techninė dokumentacija ir povandeninis laivynas turėjo būti perduoti Santarvės šalims . Tačiau Vokietijos karo laivyno remiama priedangos kampanija Olandijoje 1922– 1932 m. slapta statė povandeninius laivus Turkijai ir pardavinėjo jų projektus Argentinos, Italijos, Švedijos laivų statykloms . 1932 m. Vokietija pradėjo karo laivyno atkūrimo programą . 1933 m. spalio 1 d. Kylio uoste duris atvėrė „Priešlaivinės gynybos mokykla“ (Unterseebootsabwehrschule), kurioje imta rengti karininkus ir puskarininkius povandeniniams laivams. Trečiajame reiche 1937 m. buvo įkurta povandenininkų mokykla. 1939 m. išaugus kursantų skaičiui, mokyklai suteiktas mokomosios flotilės statusas (Unterseebootsschulflotile). Nuo 1940 m. balandžio mokykla imta vadinti 1-uoju mokomuoju povandeninių laivų divizionu (1. Unterseebootslehrdivision). Jam buvo skirta bazė Piluvoje. Po septynių mėnesių Gotenhavene buvo įsteigtas 2-asis divizionas. Klaipėda buvo laikoma 4-ojo mokomojo diviziono baze.

1940 m. gegužės 11–15 d. Klaipėdoje jau viešėjo du 1-osios karinės praktikos flotilės laivai „U-18“ ir „U-19“. Į Klaipėdą jie atvyko iš Gotenhaveno. „U-18“ jau buvo nuskandinęs 2 laivus, o „U–19“ – devynis. Juose stebint patyrusiems jūrininkams buvo tikrinamas kursantų pasirengimas veikti kovinėmis sąlygomis.

flotilėmemel24-oji flotilė „Memel“.

1940 m. birželį – 1941 m. birželį Klaipėdoje buvo dislokuota visa flotilė. 1940 m. liepą jai suteiktas 24-osios mokomosios flotilės pavadinimas, o netrukus ir vardas „Memel“.

Emblema 24U

Flotilės emblemą sudarė gotikinis skydas, kurio apatinėje dalyje pavaizduotas povandeninis laivas.  Virš jo, skydo centre, nacių valstybinis simbolis – erelis su svastika naguose. Viršutinę skydo dalį užbaigė Klaipėdos miesto herbo elementas – bokštai.

1941 m. birželį mokomoji flotilė buvo perkelta toli nuo šios vietos – į Trondheimą Norvegijoje, kur buvo dislokuota iki rugsėjo 25 dienos. Čia buvo rengiamos dvi didelės povandeninių laivų bazės „Dora I“, „Dora II“. Perkėlimui įtakos turėjo grėsmė iš oro ir vandens. Vokiečiams užėmus Liepojos, Ventspilio, Rygos, Pernu, Tartu ir Talino uostus, sovietų laivynas buvo užblokuotas Suomių įlankoje. Po kelių mėnesių šiauriausias Vokietijos miestas Klaipėda atsidūrė toli nuo karo veiksmų. 1942–1943 m. čia nukreipdavo nukentėjusius nuo sąjungininkų bombardavimų Hamburgo ir kitų Vokietijos miestų gyventojus. 1941 m. rugsėjį – 1944 m. spalį Klaipėdoje vėl įsikūrė iš Norvegijos grįžusi 24-oji mokomoji povandeninių laivų flotilė „Memel“.

1941 1941 1941

Vasara Klaipėdoje. 1941 metai.

Klaipėdoje karininkai ir puskarininkiai buvo mokomi iš garso atpažinti taikinius. Karo viduryje pakito mokymų kryptis – daugiau dėmesio skirta orientavimuisi po vandeniu, priešo laivų vietos nustatymui, sugebėjimui atpažinti priešo laivus. 1939 m. lapkritį – 1942 m. birželį 24-osios mokomosios povandeninių laivų flotilės „Memel“ vadu buvo paskirtas korvetkapitonas Hannesas Weingärtneris. 1942 m. birželio – 1943 m. sausio mėn. 24-ajai mokomajai povandeninių laivų flotilei vadovavo kapitonas Rudolfas Petersas. 1944 m. gegužę–liepą flotilei paskirtas laikinasis vadas korvetkapitonas Karlas Jasperis.

u52„U-52“ Klaipėdoje.

Gandras su kūdikiu buvo emblema, kuria žymėjo „U-52“ modelio povandeninius laivus. Yra dar keletą nuotraukų, kuriose matoma ši emblema ant povandeninių laivų Klaipėdoje.

u52 ir u547 1942„U-52“ ir „U-547“ Klaipėdoje 1942 metais.

u52 1942 1

1942 metais šalia Klaipėdos. Gandras su kūdikiu buvo įkvėptas tos idėjos, jog didžioji dalis įgūlos grįžę iš ilgų misijų jau būdavo tapę tėčiais.

U52

„U-52“ bokštelis.

Taip pat pasitaikydavo ir nelaimių. 1941 m. lapkričio 11 d. netoli Klaipėdos nuskendo povandeninis laivas „U-580“. 1941 m. gegužės 28 d. Hamburge nuleistam į vandenį laivui nuo tų pačių metų liepos mėn. vadovavo Oberleitenantas Güntheris Kuhlmannas. Pratybų metu vokiečių povandeninis laivas susidūrė su prekybos laivu „Angelburg“ ir nuskendo. Žuvo 11 jūreivių, 32 buvo išgelbėti. Šiek tiek daugiau, nei prieš dešimt metų, narai aptiko nuskendusį laivą. Jūros dugne netoli Klaipėdos jis guli iki pat šių dienų.
cave
Cavediving.lt vaizdo įrašo stopkadras.

Povandeniniai laivai karo metais buvo remontuojami „Lindenau“ laivų statykloje. Tą liudija ir išlikusi krantinė su povandeniniams laivams švartuoti skirtais knechtais. Tai yra turbūt aiškiausias ženklas, jog šioje vietoje buvo švartuojami povandeniniai laivai.

KrantinėPovandeninių laivų bazės likučiai – išlikę knechtai.

KnechtasKnechtai buvo įrengti gerokai arčiau vandens, nei įprastai, jog būtų patogu švartuoti povandeninius laivus.

Prie krantinėsVokiečių povandeninis laivas prie šios krantinės. Fone matosi Elingas. Apatiniame nuotraukos kampe dešinėje pusėje – matomas knechtas.

KrantinėKnechtas

ElingasElingas. Ar teko matyti tokiu kampu?

Sena nuotraukaTaip atrodė remontuojami povandeniniai laivai Vokietijoje. Greičiausiai panašiai iš vandens buvo iškeliami ir Klaipėdoje.

Elingas foneŠioje nuotraukoje Klaipėdos Elingo konstrukcija puikiai matoma fone.

Pasivaikščiojus po teritoriją galima atrasti ir daugiau įdomių išlikusių dalykų.

KiemelisLindenau laivų statyklos kiemelis.

MemelLindenauwerft Memel.

KnechtasKnechtas šalia Elingo dabar ramsto angaro vartus.

Angaras

Senas sandėlis.

Šalia krantinės buvo ir daugiau sandėlių:

SandėliaiSenoje nuotraukoje matosi trys dideli sandėliai šalia povandeninių laivų krantinės. Prieš porą metų, rekonstruojant kelią, buvo atidengti šių sandėlių pamatai. Taip pat bėgių likučiai. Panašu, jog šie statiniai karo metais taip pat turėjo savo paskirtį. Bėgiais galima buvo pasiekti prie krantinės stovinčius povandeninius laivus.

Sandėliai1945 metų fotofrafijoje matosi, jog sandėliai jau sugriauti.

Visai netikėtai tarp jūrinių konteinerių atradome dar vieną įdomų eksponatą. Tai – 1928 metais Lindenau laivų statykloje surinktas vilkikas „RK-7“. Šis mažas garlaivis tarpukariu tarnavo, kaip keltas. 1937 metais kursavo į Smiltynę kelis kartus per dieną. Įdomu, kokiu būdu šis mažas laivelis išgyveno karą ir liko Klaipėdoje…

Laivas Laivas Laivas

Sekanti vieta – nedidėlis sandėlis už kelių šimtų metrų nuo krantinės. Po Klaipėdos piliavietės pylimu įrengtame sandėlyje buvo laikomos povandeninių laivų kuro, tepalų atsargos. Šiandien šioje vietoje yra įrengtas muziejus.

SaugyklaSandėlis – saugykla šalia piliavietės.

Taip pat vertėtų paminėti Baltijos jūros išmestus reliktus. Šalia įėjimo į muziejų „Memel-Nord“ galima apžiūrėti torpedų likučius. Abi jos yra 533  mm diametro. Viena vokiška ir viena tarybinė. Jūra jas į krantą išmetė 2011 metais.

Torpeda TorpedaVidurinės torpedų dalys – degalų talpyklos. Trūksta variklių ir kovinių galvučių.

Teko girdėti gandų, jog povandeniniai laivai taip pat stovėdavo prie krantinės netoli geležinkelio tilto per Dangę, ties „Union“ trąšų fabriko sandėliais. Išlikusių fotografijų nėra arba jų dar nėra internete. Galbūt jie čia švartuotis ir galėjo. Krantinė šalia sandėlių yra tvirta ir būtų tam tikusi. Taip pat Dangės upė iki šios vietos yra pakankamai gili.

UnionKrantinėKrantinė prie Dangės upės. Matosi išlikusi sutvirtinta pakrantė.

Krantinė

KrantinėKrantinė prie DangėsNetoliese – kažkas panašaus į knechtą.

Šiuo reportažu  pabandysiu paminėti visus povandeninių laivų Klaipėdoje pėdsakus. Kuršių Nerijoje, ties meškos dauba, galima vis dar atrasti povandeninių laivų bazės likučių. Šioje vietoje šlaitu buvo galima tolygiai nusileisti iki pat vandens. Teritorijoje yra apsauginės tvoros likučių. Pasakojama, jog sovietmečiu teritorija buvo saugoma, o povandeniniai laivai atplaukdavo itin retai. Šiai dienai išliko tik sena nuotrauka, kurioje matosi pontonas, betoniniai luitai (spėjama, jog pontono tvirtinimui) ir medinio liepto poliai. Nėra tiksliai aišku ar ši vieta buvo įrengta Antrojo pasaulinio karo metais.

AlksnynėBetoniniai luitai prie vandens.

AlksnynėTeritorija.

LieptasLiepto likučiai.

Kursiu nerijaLieptas ir pontonas matosi senose fotografijose.

Alksnynė Alksnynė AlksnynėLiepto likučiai Kuršių Nerijoje.

Uosto prieigoseUosto prieigose.

Ramybė baigėsi…

…1944 m. vasarą: Rugpjūčio 22 d. į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos sovietų lėktuvas “A-20Ž„ atakavo konvojų iš 2 saugos ir 3 povandeninių laivų. Torpeda pažeidė gale konvojaus plaukusį “U-1000„ laivą. Tuo pačiu metu link Rytprūsių veržėsi Raudonoji armija. Vokiečiai bandė stabilizuoti padėtį fronte. Partijos ir karinės vadovybės pasitarimuose buvo nuspręsta evakuoti gyventojus: laivais jūra bei mariomis, geležinkeliu ir vežimų vilkstinėmis.

PabegimasPabėgimas.

Klaipėdoje evakuacijos koordinavimo centru tapo vadinamasis „Merteno štabas“. Jam energingai vadovavo 24-osios povandeninių laivų „Memel“ flotilės vadas kapitonas K. Fr. Mertenas. Evakuacijai buvo pritaikytas net krantinėje stovėjęs karo laivas „Heinz Hörn“. Daug civilių evakuoti geležinkeliais ir vidaus vandenų laivais mariomis.

Veržimasis į Klaipėdos kraštą prasidėjo 1944 m. spalio 5 d. Spalio 9 d. prieš pietus 24-oji mokomoji povandeninių laivų flotilė „Memel“ paliko Klaipėdą. Su ja išplaukė flotilei priskirtas motorlaivis „Goya“. Apie 16 val. uostą atakavo sovietų aviacija.  Daugelį pabūklų išgabenus į frontą, 1939–1940 m. įrengtų gynybinių įtvirtinimų pozicijų naudojimas nebuvo visavertis. Spalio 9 d. vakare sovietai iš oro atakavo Kretingos geležinkelio stotį. Tuo metu kita dalis flotilės laivų paliko uostą. 24-oji mokomoji povandeninių laivų flotilė „Memel“ išplaukė į Gotenhaveną. Gotenhavene povandeninių laivų flotilė „Memel“ buvo dislokuota iki 1945 m. vasario. Bazė buvo įrengta šiauriau rytinio Kylio kanalo kyšulio. Netoli šios vietos buvo atliekami povandeninių laivų greičio bandymai.

1945 m. gegužės 4 d. grosadmirolas Dönitzas povandeninių laivų vadams įsakė nutraukti visus priešiškus veiksmus sąjungininkų laivų atžvilgiu. Netrukus 24-oji mokomoji povandeninių laivų flotilė „Memel“ buvo išformuota ir nustojo egzistuoti.

Šaltiniai:

la6nca.net/bilder/uboot

uboat.net/special/emblems

„Memel-Nord“ muziejus

Dainius Elertas (muziejus.lt/sites/jrmz/files/kita/65-76_metrastis_2010_nr_1.pdf)

jungefreiheit.de/wissen/geschichte

#Klaipėdos apskritis

Previous Post

Next Post

Komentarai

  1. Ziogis
    2020/08/17 - 12:51 pm

    Stebėtinai detaliai ir išamiai viskas aprašyta ir pateikta, tiesiog bravo!

  2. Anonimas
    2020/10/23 - 3:32 pm

    Great article and photos! Thank you for sharing.
    I’ve heard many stories about it, but also talked with those, who called it just „gossips“.
    Hope this article will inlight some people.
    Ačiū!

Parašykite komentarą

__