Klaipėdos laivai vaiduokliai
2020/09/27 Administratorius 0 Komentarų
Greičiausiai daugelis iš jūsų esate girdėję istorijas apie tuščius apleistus laivus jūrose ir vandenynuose, kuriuos stiprios srovės daugelį metų blaško po pasaulį, kol šie galiausiai sustoja seklumoje ar nuskęsta. Tokius įvykius, kai be jokio pėdsako dingsta visa įgula, kartais sunku paaiškinti, bet dažniausiai visa tai turi tam tikrą priežastį. Gyvename unikaliame mieste, kurį skalauja tiek jūra, tiek Kuršių marios. Baltijos jūra nėra tokia rami, kokia gali pasirodyti. Jos dugne – iki šiol nenustatytas skaičius nuskendusių laivų. Audringa jūra dažnai išmeta į krantą pamestų krovinių likučius, senų laivų nuolaužas, o kartais ant seklumos užplukdo ar į uosto vartus sudaužo ir pačius laivus.
HANS BERNSTEIN
Pradėjus rinkti informaciją šiam reportažui, supratau, kiek iš tiesų daug mūsų pajūrio smėlis per pastarąjį šimtmetį yra įkalinęs laivų. Bene labiausiai į atmintį vietiniams įstrigęs – 86 metrų ilgio vokiečių krovininis laivas „Hans Bernstein“.
1969 metais Baltijos jūroje siautėjo stipri audra. Iš Hamburgo aplaukusio laivo įgūla laukė, kol aprims vėjas ir „Hans Bernstein“ galės saugiai įplaukti į uostą. Deja, bet audra buvo stipresnė už laikančius inkarus ir laivą bangos pradėjo nešti link kranto. Kapitonas per radijo ryšį atsisakė pagalbos ir senas laivas galiausiai sėdo ant lygaus smėlio.
Įspūdingas vien tas faktas, jog šis laivas jau plaukiojo tuomet, kai į vandenį buvo nuleistas legendinis „Titanikas“. 1910 metais jį pastatė „Stetin Oder Werke“ gamykla. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, laivas buvo nuskandintas Kylio uoste. Po kelerių metų jį iškėlė ir suremontavo. 1954 metais vietoj garo mašinos, jame buvo sumontuotas dyzelinis variklis.
Šis nelaimėlis Smiltynėje prastovėjo 26 metus, kol galiausiai buvo supjaustytas.
Tiesa, po didelių audrų vis dar galima savo akimis pamatyti šio senolio griaučius.
RADINIAI PAJŪRYJE
Gerokai atokiau nuo populiarių maudymosi vietų galima atrasti neatpažintų laivų nuolaužų.
Didžiulis korpuso gabalas dabar ilsisi šalia kopų ir retam praeiviui vis užmina mįslę. Kas tai? Povandeninio laivo ar senos baržos dalis?
LAIVŲ KAPINĖS
Laivų kapinės. Egzistuoja šalia naujosios perkėlos taip pat ir tokia vieta. Sovietmečiu čia buvo skandinami seni nenaudojami laivai. 2015 metais teritorija pradėta tvarkyti. Pašalinta 1500 tonų laivų liekanų.
Medinių laivų špantai primena apie tai, jog šioje vietoje dar neseniai buvo laivų kapinės.
GLOBE ASIMI IR RUDOLF BREITSCHEID AVARIJOS
Naftos tanklaivis „Globe Asimi“ į Klaipėdą atplaukė 1981m. lapkričio 19 dieną, kai jokios audros dar nebuvo. Sekančią dieną krovos darbai vyko sklandžiai. Laivo kapitonas, vyresnysis mechanikas ir dalis įgulos, pasinaudodami laisvalaikiu išėjo į miestą, o vėjas vis labiau stiprėjo. Įprastai tokiu atveju didesni laivai būdavo išplukdomi į atvirą jūrą palaukti, kol nurims audra. Krovos darbai tanklaivyje buvo sustabdyti, tačiau nebuvo kam jo išvesti į jūrą. Kapitonas su savo komanda vis dar linksminosi mieste. Laivo „Globe Asimi“ kapitonas į laivą grįžo tik lapkričio 21-osios paryčiais. Tuo metu vėjo greitis siekė daugiau kaip 22 metrus per sekundę. Kapitonas sutiko išvesti laivą. Pučiant 30 m per sek. vėjui, buksyruojamas dviejų vilkikų tanklaivis „Globe Asimi“ užplaukė ant seklumos prie pat uosto vartų ir lūžo perpus. Visi 29 įgulos nariai išsigelbėjo, tačiau iš triumų tiesiai į jūrą išsiliejo virš 16 tūkst. tonų mazuto.
Teigta, kad aplinkai buvo padaryta apie 600 mln. tuometinių rublių (arba dabartiniais pinigais sudarytų maždaug 900 mln. JAV dol.) žala. Lietuva pritrūko plūduriuojančių užtvarų ir pompų, tad buvo sulaukta pagalbos iš TSRS vidaus (Ventspilio, Novorosijsko, Baku). Vakarų Vokietija į pagalbą atsiuntė savo naujai pastatytą katamaraną „Thor“, kurio paskirtis buvo išsiliejusios naftos valymas.
Po septynerių metų, 1988 m rugsėjo mėn., šalia tos vietos taip pat nuskendo Vokietijos laivas „Rudolf Breitscheid“. Išeinant iš Klaipėdos uosto, didelės audros metu, pilnai pakrautas laivas užstrigo seklumoje. Nepaisant įdėtų pastangų, laivui nepavyko išsivaduoti – laivo konstrukcijos neatlaikė ir laivas perlūžo. Visa įgula buvo išgelbėta. Didžioji dalis šių laivų liekanų buvo pašalinta 2006 metais, bet vietiniai kaituotojai įspėja, jog iki pat šiandien toje vietoje geriau neplaukioti…
KURŠIŲ NERIJOS VAIDUOKLIS
Pustomas smėlis ir Baltijos bangos kartas nuo karto atidengia laivus, kurie lyg vaiduokliai trumpam pasirodo ir greitai vėl ilgam pradingsta. Spėjama, jog tai praeito šimtmečio pradžioje seklumoje įstrigusio laivo griaučiai.
Tikiuosi šiuo trumpu reportažu supažindinau su laivais, kurie tapo amžinais mūsų miesto svečiais. Nereikėtų niekuomet pamiršti, kokia graži, bet taip pat ir apgaulinga gali būti mūsų jūra. Ačiū už dėmesį ir iki greito!