Objektų paieška ir dėl ko neverta atskleisti jų koordinačių

2017/06/24 Administratorius 2 Komentarai

Sveiki, urbanistinių erdvių tyrinėtojai. Šiandien kviečiu paskaityti šiek tiek kitokį rašinėlį, kuris bus išsamus atsakymas į šiuos du straipsnio pavadinime paminėtus ir man dažnai sutinkamus klausimus. Pastaruoju metu sulaukiau labai daug ,,šviežių tyrinėtojų‘‘ žinučių su klausimu: ,,Nuo ko pradėti? Kaip atrandate apleistas vietas?‘‘. Taip pat dažnai sulaukiu ir klausimo: ,,Kodėl negalite atskleisti koordinačių?‘‘. Po šio klausimo dažniausiai seka tokie žodžiai: ,,Taigi aš ne vandalas‘‘. Dažniausiai į tokias žinutes atsakyti nesivarginu, bet šiandien nusprendžiau kartą ir visiems laikams aiškiai išdėstyti. Tiesiog tam, jog žmogui sekantį kartą užtektų paskaityti šį tekstą. Taip pat šiuo tekstu noriu padėti naujiems kolegoms ir užvesti juos ant teisingo kelio.

Kaip vyksta objektų paieška

Taigi, pradėkime nuo pradžių pradžios. Akivaizdu, jog nėra mūsų tarpe tokio, kuris gimė žinodamas visus įėjimus į miesto požemius. Daug sunkaus, bet labai įdomaus darbo būna atlikta prieš tai, kai Jus pasiekia naujas straipsnis. Prieš pradedant turbūt reikėtų suskirstyti tyrinėjimo objektus į kelias skirtingas kategorijas. Aš mėgstu sakyti, jog yra keturios. Ko gero visi pradedame nuo apleistų pastatų. Tai yra dažniausiai lankomi objektai. Tikrasis ,,Beauty in Decay‘‘ ir palyginus lengvas patekimas, bet toli gražu tai nėra vieninteliai urbanistinių erdvių tyrinėtojų lankomi objektai. Sekanti kategorija – požemiai. Natūralu, jog atrasti šias vietas yra žymiai sunkiau. Požeminis pasaulis stovint ant šaligatvio yra nematomas. Trečioji kategorija – aukštos vietos. Atrasti nėra sunku, nes užtenka einant gatve pakelti galvą ir iš karto prieš akis – šimtas vienas potencialus stogas ar stogelis. Ketvirtoji kategorija – dalinai veikiančios gamyklos ir kitos paskirties naudojami objektai. Nemanyčiau, jog šiai kategorijai reikia atskiro aprašymo. Pasirinkimas čia ypač platus. Naudojamų objektų kategorijai galima būtų priskirti visus miesto pastatus. Tiesa, dažniausiai tai yra įvairios gamyklos. Daugiabučio laiptinėje grožio ne tiek daug. Taigi, prieš pradedant ko nors ieškoti, reikėtų tiksliai žinoti, kokiai tyrinėtojų kategorijai priklausote. Galite ieškoti visose kategorijose, bet patarčiau iš pradžių susiaurinti savo apžvalgos ratą.

Apleisti pastatai, požemiai ir aukštos vietos – dažniausiai miestų tyrinėtojų lankomi objektai.

Apleisti pastatai

Šiai kategorijai priklauso visa tai, kas stovi ant žemės ir yra apleista. Lietuvoje dažniausiai tai bus gyvenamieji namai, karinės bazės, bažnyčios, dvarai, gamyklos ir kiti mūsų kraštui būdingi objektai. Yra keli skirtingi paieškos būdai ir galiu Jums garantuoti, jog išbandžius juos visus tikrai neužilgo savo sąraše jau turėsite objektų savaitgaliui. Pradėkime nuo elementarių dalykų. Jums reikės dviejų dalykų –  draugų ir interneto. Paieškos sistemoje ,,Google‘‘ suveskite: ,,MIESTO PAVADINIMAS apleista‘‘. Netingėkite ir peržiūrėkite bent 15 pirmų išmestų puslapių. Dažnai žurnalistai pateikia konkrečių užuominų ar net apleistų vietų adresus. Neabejoju, jog sekant šiuos raktažodžius Jūs aplankysite bent kelis forumus. Netingėkite. Ieškokite kabliukų. Pats kartais juos palieku, jog žmonės labiau pasistengtų. Būtent tokiu būdu pradėjo daugelis Lietuvos miestų tyrinėtojų. Suplanavus kelionę į svetimą miestą aš iki šiol planavimą pradedu nuo šių žodžių ,,Google‘‘ paieškos langelyje. Sekantis būdas ieškoti apleistų vietų yra bendravimas su savo šeimos nariais ir draugais. Natūralu, jog daug metų tam pačiam mieste gyvenantis žmogus žinos savo miesto vaiduoklius. Galite apklausti benamius. Jie daug žino apie apleistus miesto kampelius. Arba tiesiog griebkite dviratį ir šukuokite savo miestą. Ieškokite nenaudojamų geležinkelio bėgių. Gali būti, jog jie veda į apleistą gamyklą. Žinoma, laikui bėgant greičiausiai nusibos visiems žinomi ,,popsiniai‘‘ objektai ir norėsis ko nors naujo. Šioje vietoje Jums į pagalbą ateina palydovinės nuotraukos. Internete susiraskite maps.lt puslapį ir lygiai taip pat šuokuokite savo miestą tyrinėdami palydovinę nuotrauką. Ieškokite proskynų miške, kiaurų stogų, apžėlusių teritorijų ir panašių ,,apleistumo‘‘ požymių. Laikui bėgant išugdysite akį ir šis paieškų procesas taps labai įdomus. Blogiausiu atveju tapsite priklausomas nuo palydovinių nuotraukų ir laisvu laiku ieškosite apleistų pastatų kitame pasaulio gale (patirtis šneka).

Palydovinė nuotrauka. Puikiai matosi, jog pastatai yra apleisti. Skylės stoguose ir ant jų augantys medžiai. Nuvažiavus ir patikrinus spėjimai pasitvirtino.

Dar vienas labai puikus pavyzdys. Aiškiai matosi, jog miške esanti teritorija yra apleista. Spėjimai ir dar kartą pasitvirtino. Parsivežiau įdomių nuotraukų iš apleistos ligoninės. Ne visi pastatai yra atrandami paprastai, bet išmokite naudotis palydovinėmis nuotraukomis ir gyvenimas taps žymiai lengvesnis.

Požeminiai objektai

Čia jau šiek tiek kitas lygis. Šiai kategorijai priskirti galima požemines slėptuves, lietaus surinkimo kolektorius, šilumines trasas ir dar galybę pačių įvairiausių požeminių objektų. Nenuostabu, jog palydovinės nuotraukos čia Jums nepadės. Po žeme esančių objektų paviršiuje esančios detalės (ventiliacijos šachtos, evakuaciniai išėjimai) per palydovą dažniausiai yra labai menkai matomos ir iš pradžių reiktų išmokti juos aptikti sava akimi. Jeigu norite susipažinti su požeminiu pasauliu, jūsų geriausiu draugu iš pradžių turėtų tapti seni žemėlapiai ir archyviniai dokumentai. Juos galima rasti internete, bet taip pat būna atvejų, jog apleisti pastatai slepia senus dokumentus. Eikite mažais žingsniais ir po kurio laiko žinosite viską apie savo miestą. Jeigu Jums pasiseks – atrasite požeminių slėptuvių žemėlapį. Retas atvejis, bet tikrai įmanoma jį rasti. Ieškant slėptuvių galite eiti ir kitu keliu, bet jis reikalauja daugiau laiko. Galite ir vėl šukuoti savo miestą ir ieškoti evakuacinių šachtų. Labai seni miesto žemėlapiai taip pat padės ieškoti ir lietaus surinkimo kolektorių. Dažniausiai tai yra požeminės upės, kurios seniau laisvai tekėjo, bet plečiantis miestui tapo kanalizuotos ir atsidūrė po žeme. Paimkite seną savo miesto žemėlapį, kuriame matoma kokia nors upė, paimkite naują žemėlapį, kuriame jos jau nebėra, uždėkite vieną ant kito ir voila! Belieka atrasti įėjimą.

Požeminės vokiškos slėptuvės evakuacinė šachta.

Taip dažniausiai atrodo požeminių upių paieškos procesas.

Koordinačių atskleidimas – nuosprendis pastatui

Tau gal gaila? Aš gi niekam nesakysiu. Taip, dažniausiai yra gaila. Pagalvokite, Jūs ieškojote senų informacijos šaltinių, praleidote daug valandų ieškodami naujos vietos ir galiausiai per kelias akimirkas ją sužinos žmogus, kurio pastangos yra lygios nuliui. Žinoma, galbūt tiesiog reikia kartais pabūti maloniu ir pasakyti tas nelemtas koordinates, bet čia yra šiek tiek daugiau, nei galbūt atrodo.

Aš ne vandalas

Šiais žodžiais man dažniausiai prisistato visiškai nepažįstamas žmogus. Kuom turėčiau remtis, jog galėčiau būti tikras, kad jis iš tiesų toks nėra? Dažniausiai nėra tokio dalyko ir toliau pokalbį tęsti galima tik su žmonėmis, kurie atitinkamai prisistato. Žinoma, dažniausiai to tikrai neužtenka. Prieš ,,atiduodant‘‘ vieną ar kitą objektą, reikia žmogų labai gerai pažinti. Reikia pažinti jo draugus. Visuomet jie būna tie treti asmenys, kurie gauna saugotas gerai išlikusio pastato koordinates. Taip, procesas ilgas. Dažniausiai nebūna laiko pažindintis su kiekvienu skaitytoju. Dėl to puslapio aprašyme ir yra nurodyta, jog klausti objekto koordinačių nėra jokios prasmės. Šiek tiek paprasčiau su panašių projektų kūrėjais. Greitai peržvelgus turinį jau galima pasakyti ar žmogus laikosi pagrindinių miesto tyrinėjimo taisyklių. Esminis dalykas yra neatskleisti objektų lokacijos savo aprašytose vietose.

Nuo dvaro iki šiukšlyno

Labai nustebau savo akimis pamatęs, jog per labai trumpą laiką pastatas gali neatpažįstamai pasikeisti, o šis procesas pasirodo yra labai paprastas ir riba tarp grožio ir plytų krūvos yra labai plona. Gali būti, jog objektas daug metų bus nepriekaištingos būklės, bet štai vieną dieną apie jį sužinos ,,ne vandalas‘‘ ir prasidės chaotiškas nesustabdomas procesas. Informacija sklinda nepaprastai dideliu greičiu. Ypač socialiniuose tinkluose. Jau sekančią dieną apie gražią apleistą vietą žinos pusė miesto. Sužinos įvairaus plauko žmonės ir jau po keletos dienų iš jos gali nieko nelikti. Tai kaip dalintis? Per daug metų neradau sau atsakymo į šį klausimą. Protingiausias būdas yra tiesiog nesidalinti. Jeigu praleidai daug valandų ieškodamas – natūralu, jog gerbsi savo darbą ir ta atrasta vieta bus slaptas tavo trofėjus. Kaip jau minėjau – tikslingai yra paliekami ,,kabliukai‘‘. Įdėkite šiek tiek pastangų ir viskas bus įmanoma. Sėkmės sekant istorijos pėdsakais!

David Van Bael nuotr.