ApleistaZona.lt

(Ne) Turistinis miesto gidas

Vilkyčių malūnas

2016/06/29 Administratorius 1 Komentaras

Įžanga

Šiek tiek seniau nei prieš porą metų daugelis „paviršiuje“ esančių apleistų pastatų Klaipėdoje jau buvo aplankyta. Pradėjome pamažu dairytis į aplinkinius miestelius ir kaimus. Mano mėgstamiausia kryptis – senoji Rytprūsių žemė, Šilutės kryptis. Lygiai prieš du metus sužinojome apie nepaprasto grožio apleistą bažnyčią Pagėgių rajone (Apie Plaškių bažnyčią skaitykite čia). Tą dieną susiaurinome savo regėjimo lauką iki minimumo, visiškai neieškojome objektų pakeliui. Pravažiavus Priekulės miestelį, užrašų knygelė nuo trinties pradėjo kaisti. Pakelėse – galybė apleistų senų sodybų, raudonų plytų mūro plento namų, karo meto užeigų ir pramonės objektų. Buvau labai maloniai nustebintas tokia nesovietinių pastatų gausybe. Dalį šių objektų jau spėjau aprašyti, bet liko dar tiek pat. Bene labiausiai atmintyje įstrigo ir mintyse iki šiol pastoviai sukosi – didžiulis raudonų plytų mūro pramoninis objektas Vilkyčiuose. Patekti čia pavyko tik šiemet, o tiksli paskirtis paaiškėjo tik pravėrus duris.

Malūną prižiūri šalia gyvenantis vyras. Teritoriją taip pat saugo ir labai piktas šuo. Atvažiuokite su šakočiu ir galbūt jums bus suteikta malonė.

Istorija

Informacijos rinkimas šį kartą taip pat nebuvo lengvas. Buvo apklausiami šalia malūno gyvenantys žmonės.  Pasirodo, jog didžioji jų dalis – buvę malūno darbuotojai. Šį kartą labiau paatviravo tik viena Vilkyčių gyventoja, bet svarbiausia informacija buvo gauta ir užsirašyta.

Pradėkime nuo pat pradžių. Nusikelkime į laikus, kai malūno dar nebuvo. Dėl ko? Dėl to, nes su malūnu susiję netoliese esantys pastatai yra nepaprasto grožio, o važiuojant pagrindiniu Šilutės keliu, juos pražioplinti labai lengva. Nesijaudinkite – visi šie pastatai turi bendrą istoriją. Taigi, pradėkime nuo pradžios. Faktas, jog ten, kur veda kelias yra gyvybė. Nesvarbu kelias betoninis, medinis ar plieninis. Apytiksliai prieš 170 metų šiauriau Vilkyčių buvo nutiestas plentas, o vėliau ir geležinkelis. Šie keliai iš pradžių ėjo tuščiais laukais, bet netrukus aplink juos pridygo sodybų. Taip senasis kaimas liko pietvakariuose, o gražūs mūriniai pastatai jau buvo arčiau geležinkelio.

Vilkyčiai 1938Senasis Vilkyčių malūnas pažymėtas 1938 metų Lietuvos žemėlapyje.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilkyčiuose jau gyveno virš 400 žmonių. Buvo jau ir traukinių stotis, ir pašto, telegrafo skyriai. Šalia geležinkelio stoties jau buvo atidaryti užeigos namai su įvairių prekių krautuvėmis. Namus valdė Fryderikė Feldkeler, Karlas Gliutas ir Gustavas Teizingas (šis dar pardavinėdavo skanėstus).

Feldkeller namasFotomontažo bandymas. Viešbutis „Feldkeller“ seniau ir dabar. Prie šio ex-viešbučio pirmiausia ir sustojome. Čia buvo apklausiami pirmieji gyventojai. Seniau čia buvo užeiga, viešbutis, vyninė. Sovietmečiu pastatas priklausė malūno administracijai. Jam užsidarius – butus privatizavo malūno darbuotojai. Važiuojant link vietos tikėjomės, jog daugelis tikrai prisimins šią vietą. Mūsų įtarimą patvirtino antrojo aukšto gyventojos žodžiai: „Visas kaimas šiame malūne dirbo.“ Galiniame Feldkeller pastato kieme matosi malūnas.

Už Feldkeller namo iš karto po Pirmojo pasaulinio karo (1920m.) buvo pastatytas elektrinis malūnas. Vilkyčių miestelio pašto įstaigos viename iš kambarių tuo pačiu metu buvo įkurtas malūno biuras. Vieta labai patogi – vos 30 metrų nuo malūno. Senoji Vilkyčių malūno dalis dabar matosi labai nežymiai, bet ją visgi pavyko identifikuoti.

Vilkyčių malūnasKairėje pusėje matosi arkiniai langai. Šis vieno aukšto pastatas yra išlikusi senojo malūno dalelė. Sovietmečiu viduje veikė dirbtuvės. Likusieji pastatai buvo pastatyti jau po Antrojo pasaulinio karo. Smagu, bent dėl to, jog sovietai pasistengė išlaikyti vientisą architektūrinį stilių.

Atvirutė WilkietenGruß aus Wilkieten. Linkėjimai iš Vilkyčių! Kairėje, viršutinėje atviruko dalyje matomas viešbutis „Feldkeller“. Dešiniojoje atviruko dalyje pavaizduotas paštas ir geležinkelio stotis. Senojo pašto pastate dabar taip pat gyvena senieji malūno darbuotojai.

pašto pastatasSenasis pašto pastatas. Nors šiame name gyvenanti moteris buvo labai maloni ir daugiausia papasakojo apie sovietmečio laikotarpį malūne, bet klaikios pastato restauracijos nepastebėti – neįmanoma. Negalima taip daryti…
 Dabar trumpai apie paštą. Vilkyčių pašto agentūra pirmiausia buvo įkurta Pagirių dvare. Agentūros vedėju dirbo dvaro savininkas Hilgestein Ferdinand. 1895 metais agentūra persikėlė į Vilkyčius. Į nuosavus vedėjo namus, 1919 metais agentūrą perėmė Feldkeller. Ji buvo perkelta į Feldkeller patalpas (nuotrauka viršuje)
 Traukinių stotisTraukinių stotis ir pramonės pėdsakai.
Sovietmečiu malūnas smarkiai augo ir plėtėsi. Buvo pastatyti trys didžiuliai gamybiniai cechai, grūdų džiovinimo cechas, saugyklos, dirbtuvės, gamybinės patalpos išsiplėtė labiausiai. Penkiasdešimtųjų pradžioje malūnas buvo garsus visoje Tarybų sąjungoje, turėjo iškovojęs visasąjunginę Raudonąją vėliavą ir piniginę premiją. Pagrindinės eksporto kryptys – Klaipėda, Rusija. Buvusi malūno darbuotoja papasakojo įdomų faktą. Keičiant medines perdangas malūnas būdavo uždaromas 2-3 mėn. laikotarpiui. Kiek vėliau šis pramonės objektas tapo AB „Šilutės girnos“ padaliniu, kol galiausiai 1991 metais užsidarė. Priežastis – privatizacija. Tokia ir būtų šio malūno istorija. Žmonės čia gyveno, dirbo. Ne pilį aprašinėjame, romano šį kartą nebus.
Nuotraukos

Apleistas malūnas

Arkiniai langaiMalūno kiemelis.Arkiniai langaiArkiniai langai senajame korpuse.

SandėlisTuščias produkcijos sandėlis.

PerdengimaiMediniai sandėlio perdengimai.

Nurodymai

LaiptinėPagrindinė laiptinė su didžiuliais langais.

Darbų saugos ženklasPurvas ir netvarka – nelaimingų atsitikimų priežastis!

Krautuvas

GalerijaElevatoriaus tunelis.

VartaiVaizdas iš aukščiau. Įvažiavimo vartai.

Vamzdžiai

PriminimasPriminimai – ant kiekvieno kampo. Šį kartą lietuviškas.

KėdėKėdė yra esminė UE nuotraukų kompozicijos dalis.

Džiovinimo cechas

Kas per daiktas?Irklas ar mentelė?

SvarstyklėsRusiškos svarstyklės prie pakrovimo rampos.

Vilkyčių malūnasPavyko atrasti šiek tiek dokumentų.

KepurėAksesuarai.

Pliusiuko prie šios vietos padėti dar nenorėčiau. Bandysime dar kartą čia atvažiuoti. Tikrai būtų verta pafotografuoti su trikoju ir kitu objektyvu. Vietą užskaitau visu šimtu procentų. Senas noras išsipildė. jau minėjau, jog pramonė – mano mėgstamiausia UE šaka, o čia fabrikinis grožis liejasi per kraštus. Ačiū už dėmesį.

#Šilutė

Previous Post

Next Post

Komentarai

  1. Vilma Laura
    2024/08/11 - 9:20 pm

    Praleista vaikyste sitame pastate …nuostabus prissiminimai

Parašykite komentarą

__