Ištuštėjusios „Aušrinės“ patalpos

2016/03/14 Administratorius 2 Komentarai

Ar kada pagalvojote, kaip atrodo pastatas, praėjus kelioms dienoms po to, kai išsikrausto visi gyventojai? Yra trumpas laiko tarpas, kai žmonės palieka patalpas, bet griovimo darbai dar nebūna prasidėję. Jeigu suspėsite tuo metu apsilankyti – pamatysite visiškai tuščias, švarias patalpas. Šiandien tokioje vietoje ir apsilankysime, bet prieš žengiant į vidų, greitai susipažinkime su vietos istorija.

46-asis lopšelis-darželis žvejybos uosto rajone buvo įsteigtas 1969 metais. Klaipėdos miesto mero 1992 metų rugpjūčio 29 dienos potvarkiu įstaiga šešiems metams buvo pertvarkyta į pradinę mokyklą-darželį, bet pasirodė, jog mintis nebuvo tokia jau gera ir 1998 metais įstaiga vėl buvo reorganizuota į lopšelį-darželį. Gražiausiais šio sovietinio pastato gyvavimo metais buvo komplektuojamos ankstyvojo ikimokyklinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės 1-6 metų vaikams. Plečiantis Klaipėdos uostui, „Aušrinės“ darželis pateko į krovinių terminalo apsaugos zoną, o joje ugdymo veikla yra uždrausta. Taip paprastai ir atsirado dar vienas Nemuno gatvės vaiduoklis. Tiesa – labai trumpam. Šeštajame dešimtmetyje statytas pastatas nėra jokia vertybė. Jau gauti leidimai pastatą griauti.

Pranešimai apie tai, jog įstaiga nutrauks veiklą, pirmą kartą spaudoje pasirodė dar 2009 metais. Planuota pradėti griovimo darbus per artimiausius tris metus, bet grupės perkeltos į kitas patalpas tik praeitą vasarą, o durys paskutinį kartą užrakintos tik prieš šešis mėnėsius. Tokiame „šviežiame“ abandone lankausi pirmą kartą.

Perimetras:

Lopšelio-darželio teritorija.

Taip gavosi, jog pirmą kartą šį darželį pastebėjau tiesiog važiuodamas pro šalį, kai po išsikraustymo buvo praėjusios tik kelios savaitės. Pamačius samanas ant langų rėmų buvo kilusi mintis, jog galbūt ši vieta yra apleista. Bet visas mintis apie tai išsklaidė ant kiekvieno kampo kabančios vaizdo stebėjimo kameros, o ir žolė matėsi, jog neseniai nupjauta buvo. Po keletos mėnėsių kolega pastebėjo, jog kameros nukabintos, o ir tvora jau smarkiai apgriuvusi. Atsirado proga apsilankyti viduje. Tai yra labai trumpas laiko tarpas, kuomet pastatas nebesaugomas ir link jo jau važiuoja buldozeris. Mes tiesiog sakome, jog objektas tuo metu yra  „neįvaikintas“.

Vidaus patalpos:

Lopšelio-darželio vidaus patalpos visiškai švariai ištuštintos. Pasiliko tik tai, kas prie sienų priklijuota arba prie grindų varžtais prisukta. Aiškiai matosi, jog žmonės iš čia išsikraustė neseniai ir neskubėdami. Susirinko visus daiktus, išgabeno kiekvieną taburetę.

Rankdarbiais dekoruota laiptinė.

Darželio-lopšelio skalbykla.

Lopšelio akimirka.

Minkštas žmogėnas sekančios žiemos jau nebesulauks.Didžioji dalis patalpų jau „švariai“ išvalytos, plombuotos ir paruoštos pridavimui. 

Didžioji salė buvo padalinta į dvi dalis ir atskirta stikline pertvara. Čia prasidėdavo rytinė mankšta. Švenčių metu vykdavo vaikų pasirodymai, šokiai, spektakliai, rankdarbių parodos ir susitikimai su died marozu.

Tik apgriuvusi tvora išduoda, jog pastatas iš tiesų yra apleistas.

Vaikščiojimas po pastatą ir tuščių patalpų fotografavimas buvo gryna dokumentacija. Vidaus patalpų apžiūra neužtruko nė valandos. Nieko įdomaus išsikraustydami žmonės nepaliko. Mėtosi tik vienas kitas vaikiškas žaislas, porą senų fotografijų… Darbas atliktas. Pastatas įtrauktas į archyvus. Pliusiukas uždėtas.

Iki greito!

Atnaujinta