Klaipėdos elektrinės slėptuvė

2016/02/26 Administratorius 4 Komentarai

Įžanga

Jeigu reiktų miestų tyrinėjimą suskirstyti šakomis, suskirstyčiau į tris atskiras. Pirmoje vietoje būtų apleisti pastatai. Visi miesto vaiduokliai, kurių savivaldybė taip smarkiai nemėgsta. Jie yra pirmiausia pastebimi, juos lengva atrasti ir dažniausiai patekti į vidų galima be didesnių pastangų. Sekantys būtų stogai. Laipiojimas stogais dažniausiai vadinamas tiesiog „roofinimu“. Stogus atrasti taip pat nėra labai sunku, bet patekti ant jų kartais yra sudėtinga. Dažniausiai „rooferiai“ apsiriboja vien tik aukštomis vietomis. Paskutinė kategorija būtų požemiai. Į požemių kategoriją galima būtų įtraukti slėptuves, bunkerius, lietaus kolektorius ir kitokius tunelius. Akivaizdu, jog tokios vietos yra rečiausiai matomos ir sunkiausiai randamos.

Atsiplėšiau nuo paprastų apleistų objektų ir požemių „digeriavimo” šaką išbandžiau palyginus neseniai. Šį kartą nerašysiu, kaip vyksta požemių paieška. Procesas tikrai įdomus, nors ir nėra lengvas. Prieš keletą metų kartu su kolega intensyviai Klaipėdoje pradėjome ieškoti požeminių slėptuvių ir sužinojome, jog mūsų miesto elektrinės teritorijoje, statant kaminą, po juo buvo pastatyta ir slėptuvė darbuotojams. Vis juokaudavom, jog patekus į šią slėptuvę, bus galima ramiai išeiti į digerio pensiją ir į lentyną prožektorius, virves ir fotoaparatus padėti.

Apvali slėptuvė

Kolegos Aleksandro inciatyva ši vieta pagaliau buvo aplankyta. Likau labai maloniai nustebintas. Nusileidus suktais laiptais, patenki į 1970-uosius. Atidarius storas hermetines duris, plūsteli šiltas oras, pakėlus saugiklį, užsidega šviesa ir pradeda groti senovinė „Радиотехника” radija. Tualete, šalia kriauklės, kaip ir priklauso, atpjautas ir padėtas guli ūkiško muilo gabalėlis, o vadavietėje, pakėlus seną telefono ragelį, pasigirsta tas senoviškas signalo garsas. Slėptuvė yra apvali. Iki šiol nieko panašaus neteko matyti. Klaipėdoje tai tikrai vienintelė tokios statybos slėptuvė. Gal net vienintelė tokia visoje Lietuvoje.

---

---

Slėptuvę sudaro septynios patalpos. Bendra talpa „iš bėdos” – 180 žmonių. Žmonės čia galėjo be problemų gyventi dvi paras. Nors slėptuvė nėra didelė, bet čia aptikau viską, ko gali prireikti. Tualetai, maisto sandėlis, oro filtravimo patalpa, akumuliatorinė ir netgi vadavietė. Vienoje patalpoje sukrauti guli mediniai suoliukai, o kitoje – tvarkingai sudėtos dujokaukės, filtrai ir apsauginiai kostiumai.

Gultai ir suoliukai.

Troškuliui numalšinti – 480 litrų vandens.

Informaciniai plakatai su vintažiniais personažais.

Visokie pavojai.

Apsaugos priemonių sandėlininko postas. Telefonu nėra galimybės paskambinti.

Vaikiškos PDF dujokaukės. Gražiai vadinamos „drambliukais”.

Akumuliatoriaus patalpos durys.

Vyriškų ir moteriškų trikampių kambarėliai.

Apvali devyniolikos kėdžių vadavietė.

Oro filtravimo patalpa.

Išėjimas.

Slėptuvė tikrai nėra didelė, bet joje yra viskas, ko gali reikėti pabaigą pasitinkant. Nesumeluočiau sakydamas, jog tai yra įdomiausia iki šiol mano lankyta slėptuvė. Iki greito!