Vokiečių slėptuvės a.k.a Klaipėdos tuneliai

2016/01/28 Administratorius 25 Komentarai

Įžanga

Prieš trejus metus pradėjau smarkiai domėtis vokiečių paliktais statiniais Klaipėdoje. Prieš metus aprašiau daugeliui žinomus, na, bent jau matytus antrojo pasaulinio karo metais statytus vokiečių fortifikacijos įtvirtinimus Kuršių Nerijos miškuose. Pastarieji statiniai savo metu buvo slapti ir užmaskuoti, bet šiandien jie jau niekam nėra paslaptis. Tuo metu neradau jokio puslapio, kuriame būtų visi jie aprašyti ir paskelbus reportažą pastebėjau, jog tikrai didelis ratas žmonių domisi to laikotarpio kariniu palikimu Klaipėdoje. Manau pribrendo laikas aprašyti mažiau žinomus statinius – slėptuves. Prisipažinisu, jog šis reportažas pareikalavo labai daug laiko ir pastangų. Nemažai slėptuvių yra privačiose teritorijose. Iš anksto noriu padėkoti Laisvūnui Kavaliauskui ir Arūnui Džiugeliui už visapusišką pagalbą. Straipsnio viršeliui pasirinkau nuotrauką, kurioje Liudas Dambrauskas užfiksavo nuorodą į slėptuvę. Nuoroda buvo ant Bokštų gatvės bažnyčios sienos. Slėptuvė dar yra išlikusi, o nuo nuorodos iki jos – 300 metrų.

Su sovietų slėptuvėmis jau spėjome susipažinti. Visoje Lietuvoje tokių slėptuvių buvo pastatyta labai daug. Vokiškų slėptuvių aptinkama žymiai rečiau. Daugelis miestiečių net nežino, jog visai pašonėje egzistuoja štai tokie požeminiai statiniai. Memelio mieste slėptuvės nebuvo statomos ilgam gyvenimui jose. Žmonės čia prisiglausdavo trumpam laikui, laikinai pasislėpdavo nuo krentančių bombų. Klaipėdos miestui buvo būdingos tunelinės slėptuvės. Šioje vietoje trumpam nukrypsiu.

Daugelis klaipėdiečių yra girdėję istorijas apie po Klaipėdos miestu esančius tunelius. Dažnai ir man tekdavo girdėti tokius pasakojimus. Visai nekeista, jog tokios legendos tarp Memelio gyventojų iš lūpų į lūpas sklisdavo. Pasižiurėkime, kaip būdavo įrengiamos vokiškos slėptuvės. Apsaugai skirti požeminiai statiniai būdavo tunelio tipo ir dažniausiai su daug užsisukimų. Kaikurie „tuneliai“ net iki 100 metrų ilgio. Slėptuvės būdavo apsaugotos hermetinėmis durimis. Tunelinės slėptuvės buvo įrengtos po gatvėmis, namais, skverais ir t.t. Vaizduotė ir man pačiam pieštų neįsivaizduojamo ilgio tunelius, jeigu nepavyktų tokių durų atidaryti. Tuneliai yra, bet ne tokie, apie kokius rašo mūsų spauda.

Slėptuvių paskirtis labai aiški – suteikti civiliams vietą, kurioje galėjo pasislėpti miesto bombardavimo metu. Karo pabaigoje slėptuvėse slėpdavosi tik miesto gynėjai. Priežastis paprasta, civilių gyventojų Klaipėdoje tiesiog nebeliko. Kai kurios slėptuvės buvo paverstos operacinėmis. Čia būdavo atvežami ir slaugomi kariai iš priešakinių fronto linijų.

Po namais

Slėptuvės buvo statomas pagrindiniuose pramoniniuose rajonuose, prie svarbių miestui pastatų ir taip pat gyvenamųjų namų kvartaluose. Puiki vieta pasislėpti nuo bombordavimo būdavo ir namų rūsiai. Deja, bet ne kiekvieno namo rūsys būdavo tam tinkamas. Kai kurie rūsiai būdavo specialiai tam pritaikyti, jų konstrukcijos sutvirtinamos, įrengiamos šarvuotos metalinės langinės, angos užsandarinamos.

Slėptuvė buvo įrengta šio pastato rūsyje. Žinoma mažiausiai dar dešimt slėptuvių, kurios buvo įrengtos gyvenamųjų namų rūsiuose:

Žalgirio gatvės slėptuvės evakuacinis išėjimas.

Apsaugotas įėjimas į muzikos fakulteto rūsį.

Dabar pažiūrėkime, kaip slėptuvės būdavo suplanuotos ir statomos. Klaipėdoje buvo statomos laužytos „S” formos, su vienu užsisukimu, „U” raidės formos arba tiesaus požeminio tunelio slėptuvės. Tokie laužyti užsisukimai būdavo daromi specialiai. Tai turėjo nukreipti sprogimo bangą kita kryptimi. Nereikia manyti, jog slėptuvė galėjo atlaikyti tiesioginį pataikymą, jos tiesiog nebūdavo statomos taip giliai po žeme, o perdengimai nebūdavo tokie tvirti. Sienos mūrinės arba gelžbetoninės. Greičiausiai pirminė Memelio slėptuvių paskirtis buvo apsaugoti civilius gyventojus nuo dujų atakų.

Prie geležinkelio stoties

Kaip jau minėjau, statiniai nebūdavo pritaikyti ilgesniam gyvenimui juose. Dažniausiai tai būdavo paprasčiausias požemis su apsauginėmis durimis ir avariniais išėjimais. Tiesa, turime vieną pavyzdį, kuomet slėptuvė buvo geriau paruošta. Prie geležinkelio stoties esančios dvi slėptuvės. Šios slėptuvės yra laikomos kaip geriausiai išlikusios antrojo pasaulinio karo metu statytos slėptuvės Klaipėdoje. Geležinkelio stoties slėptuvės buvo skirtos apsisaugoti nuo netikėtų oro išpuolių ir artilerijos apšaudymų.

Slėptuvės planas. Autorius: Laisvūnas Kavaliauskas.

Nusileidimas į slėptuvę.

 

Vokiškos hermetinės durys.

Slėptuvėje Išliko degazavimo tarpinės patalpos, tualetai, vandens vamzdynai ir oro ventiliacijos sistema. Į slėptuvę veda bent keli įėjimai.  Požeminis statinys suprojektuotas taip, kad vienu metu į jį galėtų subėgti daug žmonių iš skirtingų pusių. Šios dvi slėptuvės buvo toliau naudojamos ir sovietmečiu.

Netoliese esanti slėptuvė – panaši, bet šiek tiek mažesnė. Tunelinių slėptuvių talpa – po 25 žmones.

Nusileidimas į slėptuvę

Autentikos čia praktiškai neliko

Nėra aišku, koks inventorius būdavo laikomas slėptuvėse. Klaipėdos miesto slėptuvėse neišliko jokių pėdsakų, bet galima spėti, jog visos slėptuvės buvo aprūpintos dujokaukėmis, pirmosios pagalbos priemonėmis ir įrankiais, kuriais užgriuvus išėjimui galima buvo išsivalyti kelią.

Būtent tokiomis dujokaukėmis buvo aprūpintos kitų Reicho šalių požeminės slėptuvės.

Pilies bastionai

Jau žinote, jog karui einant link pabaigos slėptuvės nebuvo naudojamos tik civilių gyventojų apsaugai. Daugelis slėptuvių tapo karo lauko fortifikaciniais statiniais. Apie tai byloja vienas išskirtinis statinys prie pilies bastiono (Jono kalnelio) Netoli įėjimo į slėptuvę išlikęs stebėjimo postas. Pačios slėptuvės matomas tik įėjimo fragmentas. Slėptuvė užgriuvusi, bet yra priežasčių manyti, jog po žeme dar yra išlikusios požeminės patalpos. Paviršiuje (apytiksliai už 45 metrų nuo įėjimo) radome ventiliacijos vamzdį.

Įėjimas į tunelį. Galbūt ateityje praėjimas bus atkastas.

Stebėjimo postas. Sienos ir stogas – betoniniai.

Anga yra nukreipta įėjimo į slėptuvę link.

Iš esmės tik tiek pėdsakų ir pavyko atrasti, kurie byloja, jog civilinės slėptuvės buvo pritaikytos ir kaip atsakomosios ugnies taškai.

Vakariniame Jono kalnelio pylime yra įrengta mūrinė slėptuvė. Vidaus įranga neišsiskirianti, bet išsiskiria savo dydžiu. Bendras tunelio ilgis apie 100 metrų. Tampa aišku, jog vokiečiai stengėsi kuo labiau išnaudoti aplinkinius statinius slėptuvių įrengimui.

Po atliktų „iš akies” matavymų sudariau požeminės slėptuvės planą.

Vokiečiai atrado puikų sprendimą statant šią slėptuvę, kuri yra didžiausia iki šiol atrasta Klaipėdoje. Statybininkai išgriovė poternos sieną ir iškasė apytiksliai 100 metrų ilgio tunelį. Mano sudarytame plane puikiai matosi antrojo pasaulinio karo metais statyta dalis.

Ši patalpa taip pat buvo atitinkamai įrengta. Įėjimą saugojo hermetinės šarvuotos durys. Sienoje matosi ventiliacinė anga. Angą išmušė vokiečiai. Paviršiuje matosi vamzdis.

Požemiams būdingi dariniai.

Pagrindinis įėjimas. Seniau buvo dvejos durys.

Įėjimas iš lauko pusės.

Poternos vartai karo metais buvo užsandarinti. Slėptuvė turėjo du įėjimus.

Puikiai įkomponuoti betoniniai laiptai.

Turėklo laikiklis. Tokius pat pavyko aptikti ir psichiatrinės ligoninės slėptuvėje. Panašu, jog turėklai buvo mediniai.

Grindys buvo pakeltos nuo žemės (apie 30cm).

Elektros laidų pėdsakai. Daugumoje slėptuvių buvo išvedžiotas apšvietimas.

Dar viena ventiliacinė anga.

Dar viena slėptuvės patalpa. Paskirtis neaiški.

Medinės šarvuotos durys. Karo pabaigoje buvo pradėta gaminti ir tokias duris. Kainuodavo žymiai pigiau. Durys yra medinės, bet padengtos metaline skarda. Medines duris dar pavyko atrasti psichiatrinės ligoninės ir vandenvietės slėptuvėse.

Guminė tarpinė. Durys buvo hermetiškai sandarios. Slėptuvė buvo apsaugota nuo cheminio ginklo.

Matosi mėlyni dažai. Plačiai vokiečių statiniuose naudojama technologija. Sienų viršus ir apačia buvo dažoma skirtingomis spalvomis.

Užmūrytas tunelio galas. Ties šia vieta buvo atsarginis išėjimas.

Ferdinando skvere

Keliaukime į bokštų gatvę. Šios gatves skverelyje yra išlikusi vokiška požeminė slėptuvė, kuri išsiskiria savo forma. Slėptuvė yra „U“ formos. Šiai dienai iš slėptuvės neliko praktiškai nieko. Sienos raudonų plytų mūro. Perdengimas betoninis.

Ferdinando skvero slėptuvė (2020 metais)

Prasidėjo slėptuvės griovimo darbai. Atsirado proga bent trumpam nusileisti į apačią ir apžiūrėti tunelį.

Išgriautas tunelis ties pasisukimu.

 

Prie kapinių

Prie Joniškės kapinių esanti slėptuvė nebuvo baigta iki galo statyti. Pasižiūrėkime kaip buvo projektuojama slėptuvė. Aiškiai atsižvelgta į Landšafto nelygumus. Slėptuvė šioje vietoje atrodo visiškai logiškas sprendimas – kitoje upės pusėje stovi „Union“ trąšų fabrikas.

Slėptuvės planas. Autorius: Laisvūnas Kavaliauskas.

Nebaigtas statyti tunelis.

Lengviausias patekimas į slėptuvę – per atsarginį išėjimą.

Ties tarpine patalpa slėptuvė ir baigiasi.

Šios medinės durys buvo pastatytos jau pokario metais. Durų stakta yra išlikusi originali – vokiška.

Sportininkų rajonas

Sportininkų gatvėje slėptuvė taip pat nebuvo baigta statyti. Slėptuvės likučiai išliko šalia gyvenamojo namo. Dar galima įžvelgti laužytą tunelio formą.

 

Slėptuvės likučiai.

Kitas tunelio galas.

Sportininkų rajone buvo ir dar viena vokiška slėptuvė. Deja, bet iš jos liko tik griuvėsiai. Slėptuvė buvo pastatyta prie buvusio „Bakeno” ženklo. Orientyras – didžiuliai betoniniai luitai. Luitai mena čia stovėjusį navigacijos bokštą. Seniausias Klaipėdos navigacinis įrenginys buvo pastatytas 1852 metais, o nugriautas prieš aštuonerius metus.

Orientyras – didžiuliai betoniniai luitai.

Puikiai matosi tunelinės slėptuvės pėdsakai.

Gėlių  gatvė

Gėlių  gatvėje taip pat buvo pastatyta požeminė tunelinė slėptuvė. Gyvenamasis rajonas buvo apstatytas smulkiais namukais, kurie rūsių greičiausiai tikrai neturi. Ar viso rajono gyventojams būtų užtekę tokios nedidelės slėptuvės? Vargu.

Slėptuvės sienos – raudonų plytų mūro. Perdengimas – betoninis. Galima spręsti, jog ši slėptuvė buvo pastatyta jau priartėjus rusams. Toks statybos būdas yra žymiai greitesnis.

Tiesa, netoliese, Alyvų gatvėje, buvo pastatyta panaši slėptuvė. Deja, bet ant požeminio statinio išdygo naujas mokymo centro pastatas. Per stiklą matosi buvusi vokiška slėptuvė.

Bangų gatvė

Labai įdomi slėptuvė yra po Bangų gatve. Gatvę kerta 24 metrų ilgio tunelis ir būnant jame puikiai girdisi virš galvos važiuojantys automobiliai. Vienoje tunelio pusėje išliko mūrinis tambūras, o kitoje, deja, bet neišliko nieko. Matyt tvarkant medvilnės audimo fabriko teritoriją įėjimas buvo užverstas.

Slėptuvės planas. Autorius: Laisvūnas Kavaliauskas.

Įėjimas į tunelį.

Nusileidimas į tunelį. Ant sienų matosi elektros instaliacijos likučiai.

Kabelių tvirtinimo likučiai.

Tunelis baigiasi kitoje Bangų gatvės pusėje. Išėjimas – užmūrytas.

Daržų gatvė

Daržų gatvėje, pačiame Klaipėdos senamiestyje buvo aptikta plytų mūro slėptuvė. Aptikus šią slėptuvę buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Atlikti tyrimai atskleidė, jog slėptuvė buvo statoma paskubomis. Sienoms buvo panaudotas plytų laužas, o ir pats slėptuvės sandarumas kelia abejonių. Prasidėjus dujų atakai geriau buvo ieškoti kitos slėptuvės.

Matosi užmūrytas įėjimas į slėptuvę.

 Psichiatrinės ligoninės

Vėl keliaujame į Bangų gatvę. Psichiatrinės ligoninės slėptuvė pokario metais ilgą laiką buvo naudota ligoninės ūkinėms reikmėms. Išlikusios sutvirtintos medinės durys ir elektros kabeliai.

Slėptuvės planas. Autorius: Laisvūnas Kavaliauskas.

Nusileidimas į slėptuvę.

Skylė sienoje yra skirta slėgio išlyginimui.

Elektros instaliacijos likučiai.

Slėptuvės pabaiga yra užmūryta. Panašu, jog seniau tunelis baigėsi „Švyturio” alaus daryklos teritorijoje.

Bijūnų gatvės

Bijūnų gatvės gale buvusi slėptuvė greičiausiai neišliko. Ant jos buvo pastatytas pastatas.

Prie šio pastato seniau buvo įrengta vokiška slėptuvė. Plečiantis teritorijai slėptuvė dingo po priestatu. Panašiai dingo ir Alyvų gatvės slėptuvė.

Plytų gatvės

Plytų gatvėje esančią slėptuvę drąsiai galime vadinti tipine Memelio miesto vokiška slėptuve. Tai turbūt ilgiausia vokiška slėptuvė Klaipėdoje. Ilgis apie 100 metrų. Išsiskiria tuom, jog po karo buvo perdaryta ir naudojama, kaip civilinės gynybos slėptuvė. Du įėjimai, o tunelis vingiuoja zigzagais.

Nusileidimas.

Hermetinės durys.

Oro valymo įrengimų dalis.

Tualetas – įrengtas po karo.

Oro filtravimo patalpa.

Ilgas tunelis su tarpinėmis patalpomis.

Viduryje tunelio – šulinys.

Šis pisuaras – galbūt dar originalus.

Tipiniai zigzagai.

Ant laiptų mėtosi autentiškos vokiškos durys.

Iėjimai į slėptuvę – raudonų plytų mūro. Perdengimas betoninis. Perdengimas sutvirtintas armatūros tinklu.

Vandenvietės slėptuvė

Slėptuvė išsiskiria tuo, jog turi du slaptus evakuacinius išėjimus. Slėptuvę sudaro dvi atskiros patalpos. Sienos – vokiškų plytų mūro. Talpa apie 30 žmonių.

Slėptuvės planas. Autorius: Laisvūnas Kavaliauskas.

Pagrindinė patalpa. Slėptuvę kerta senas vandentiekio vamzdis.

Nuverstos medinės durys.

Slaptas evakuacinis išėjimas.

Vasaros estrados

Netoli vasaros estrados yra buvusios kareivinės. Šalia buvo įrengta ir šaudykla, o slėptuvė pastatyta, jog kariai netikėtai prasidėjus anskrydžiui turėtų kur pasislėpti. Tunelis ilgas, bet viduje šiukšlių – beveik iki pat lubų

Pylimas prie dviračių tako.

Nusileidimas į slėptuvę.

Kitas tunelio galas.

Simonaitytės bibliotekos slėptuvė

Ant šios slėptuvės buvo pastatytas medinis sandėlys, kuris ją puikiai maskavo. Laisvūnas Kavaliauskas teigia, jog tikrasis slėptuvės ilgis yra apie 100 metrų. Didžioji dalis slėptuvės šiuo metu yra sugriauta. Išliko tik 30 metrų atkarpa.

Nusileidimas į tunelį.

Sienų puošyba šiek tiek primena Jono kalnelio požeminėje slėptuvėje matytus mėlynus raštus.

Rusiškas vaiko vėžimėlis.

Netrukus už šio posūkio tunelis ir baigiasi.

Dar dvi tunelinės slėptuvės yra karinių jūrų pajėgų teritorijoje, bet patekti į teritoriją nepavyko. Taigi tiek. Tikiuosi, šiek tiek sudominau ir pastumėjau pradėti tyrinėti savo miestą. Šiame reportaže buvo aprašytos tik atrastos vokiškos slėptuvės. Kasmet atrandama vis naujų požeminių Klaipėdos miesto tunelių. Reportažą stengsiuos nuolat atnaujinti. Iki greito!

2016.03.28

Reportažo pabaigoje paminėjau, jog kasmet atrandama vis naujų požeminių Klaipėdos miesto tunelių, taigi nemelavau. Antrąją Velykų dieną gavau netikėtą kolegos APK fortifikacijos tyrinėtojo Tito žinutę: „įgriuvo žemė, atsivėrė įėjimas į tunelį“. Patikrinau ir likau labai maloniai nustebintas. Po daugybės metų atsivėrė dar vieni požemiai. Dar viena vokiška tunelinė slėptuvė.