Gynybiniai įtvirtinimai Kuršių nerijoje

2014/08/24 Administratorius 4 Komentarai

Įžanga

Visiems yra gerai žinoma, kad Klaipėda antrojo pasaulinio karo metu ilgai buvo Vokietijos Reicho dalis. Per tą laikotarpį buvo pristatyta daug gynybinių įtvirtinimų, o ir pats Klaipėdos miestas buvo paruoštas gynybai. 1944 m. spalio mėnesį jie tapo vienu iš pagrindinių atramos taškų Klaipėdos tvirtovės gynėjams. Kuršių nerijoje iki šių dienų yra išlikę antrojo pasaulinio karo metu statyti gynybiniai įtvirtinimai. Didžioji dalis išsilaikė labai gerai. Šiandien trumpai supažindinsiu jus su vieninteliais tokio tipo įtvirtinimais Lietuvoje.

Istorija

Vokietija, 1939 metais aneksavusi Klaipėdą (Memelį) ir Klaipėdos kraštą, jau po savaitės, nieko nelaukdama, ėmė statyti pakrančių apsaugos baterijas. Vokietijai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, pats miestas gavo naują statusą. Jau 1939 m. kovo 24 dieną miestas gavo tvirtovės statusą. Pirmuoju tvirtovės komendantu buvo paskirtas jūrų kapitonas Friedrichas Wilhelmas Fleischeris. Lietuvos kariuomenės štabo II skyriaus žvalgybos ataskaitoje apie padėtį Klaipėdos krašte iki 1939 m. kovo 30 d. skyriuje apie ,,Kariuomenes Klaipėdos krašte“ nurodoma, kad mieste yra 37-ojo artilerijos pulko II sunkioji artilerijos grupė ir jūrininkų dalinai. Skyriuje apie Krantų apsaugą nurodoma, kad ,,Vokiečiai susirūpinę Klaipėdos uosto ir krašto krantų apsauga“.

Antradienis, 1941 m. gegužės 1-oji. U34 mokomieji povandeniniai laivai Klaipėdoje. Karo metu Memeliui buvo suteiktas tvirtovės statusas, o jo uostas tapo vienu svarbiausiu vokiečių logistikos punktu.

1939 metais pradedama stiprinti Klaipėdos uosto ir jos pakrančių gynyba.  Aplink Klaipėdą buvo statomos priešlėktuvinės baterijos, kurias sudarė gelžbetoniniai įtvirtinimai – bunkeriai įgulai, amunicijai ir pabūklams. Šių priešlėktuvinių baterijų buvo pastatytos šešios. Kuršių nerijoje šiuo metu puikiai yra išlikusios dvi, viena – ties Kiaulės nugaros sala (Schweinsrücken), kita – prie jūros (Standhalle). Šios baterijos apjuosė miestą ir turėjo dengti miesto oro erdvę. Miestas turėjo būti apsaugotas tiek iš jūros pusės, tiek ir iš sausumos.

1939 m. kovo 24-oji. Fiureris aplanko Memelio uostą.

Kad apsaugotų Klaipėdos uostą nuo priešo laivų, į Girulių bateriją (Memel Nord) buvo nuspręsta atgabenti 15 cm kalibro pabūklus, tokie turėjo būti ir pietinėje baterijoje Kopgalyje (Memel Süd). Šie pabūklai buvo nuimti nuo senų, nebenaudojamų laivų, pastatytų dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Šiems pabūklams buvo pastatyti du artileriniai blokai, kurių galuose ir buvo sumontuoti. Pats artilerinis blokas buvo sudarytas iš pabūklų aikštelių, šalia esančių patalpų artilerijai ir vidurinės dalies, skirtos įgulai. Gyvenamoji dalis buvo su tualetais, dušais, gyvenamosiomis patalpomis įgulai ir karininkams. Buvo įrengta katilinė, šildžiusi visą bunkerį. Taip pat buvo ir patalpa oro filtravimui, bei kondicionavimui. Šie artileriniai blokai buvo pritaikyti taip, kad žmonės juose jaustųsi kuo patogiau. Sakoma, kad vokiečių kareiviai juose gyvendavo geriau, nei namuose. Be šių dviejų artilerinių blokų, ant kurių buvo sumontuota po du pabūklus, buvo ir kiti statiniai. Tarp artilerinių blokų stovėjo ugnies kontrolės postas. Tai atskiras įtvirtinimas, skirtas taikinių paieškai jūroje ir tikslių jų koordinačių nustatymui. Ugnies kontrolės postas labiau žinomas kaip „Juodoji tvirtovė”. Plačiau „Memel Nord” bunkerį aprašysiu sekančiuose reportažuose.

1941m. birželio 22d. Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Sovietų Sąjungos teritoriją ir nustūmė Raudonosios armijos pajėgas. Dėl sėkmingai prasidėjusio karo su Sovietų Sąjunga pasikeitė Vokietijos pakrančių gynybos strategija, Danija ir Prancūzija jau buvo užimtos, o dauguma Baltijos jūros regione dislokuotų pakrantės artilerijos baterijų prarado savo reikšmę. 1942m. pradžioje Vokietijos kariuomenei nepavyko užimti Maskvos, o 1943m. vasario 2d. patyrę pralaimėjimą prie Stalingrado vokiečiai pradėjo atsitraukti. Raudonoji armija pradėjo puolimą. 1944m. Sausio 27d. buvo nutraukta Leningrado blokada, o po to prasidėjo masinis Vokietijos kariuomenės atsitraukimas ir Raudonosios armijos kotrapuolimas. 1944 m. liepos mėnesį frontas vėl sugrįžo į Lietuvos teritoriją, liepos 10d. buvo užimta Utena, liepos 13d. Raudonoji armija užėmė Vilnių, liepos 27d. užimti Šiauliai, Rugpjūčio 1d. buvo užimtas Kaunas, Raudonoji armija sparčiai artėjo prie Klaipėdos.

Sovietų bombonešis Pe-2 virš Memelio. 1944 m spalio mėnesis.

Raudonajai armijai dar neužėmus Šiaulių, vokiečių kariuomenė pradėjo artilerijos baterijų paruošimo mūšiams darbus. Buvo nuspręsta sustiprinti Klaipėdos oro erdvės gynybą. Į Kiaulės nugaros bateriją Smiltynėje buvo atgabenti patys galingiausi tuo metu priešlėktuviniai pabūklai – 12,8 cm kalibro „Flak 40″. Tai labai galingi pabūklai, skirti oro erdvės gynybai, galėję dengti net 20 km spinduliu. Jie galėjo būti naudojami tiek žemės, tiek jūros taikiniams naikinti.  Ši, kaip ir kitos miesto priešlėktuvinės baterijos, pasižymėjo ginant miestą 1944 metų spalio mėnesį. Jos smarkiai prisidėjo prie to, kad miestas atsilaikė ilgiausiai iš visų Vokietijos miestų – 115 dienų.

Padidėjus Raudonosios armijos karinių oro pajėgų aktyvumui, Kuršių Nerijoje buvo dislokuoti sunkvežimiai su ant jų sumontuotais 20mm priešlėktuviniais kulkosvaidžiais.

---

 Išlikę gynybiniai įtvirtinimai:

• „Jachmann” arba „Memel Süd”

• „Schweinsrücken“

• „Standhalle”

• „Hirschwiese”

• Radio lokacinio įrenginio pamatai

• Šaudmenų arsenalas

• Pietinė Kiaulės nugaros pabūklo platforma

• Rytinė Kiaulės nugaros pabūklo platforma

• Elektrinės bunkeris

• „Koch” kulkosvaidžių lizdai

---

Persikėlus į Smiltynę pradedame eiti jūrų muziejaus link. Pati pirmoji pakrantės apsaugos artilerijos baterija, kurią šiandien lankysime yra įsikūrusi šalia muziejaus.

Jachmann

Baterija Memel-Süd. Jachman. Baterija buvo pavadinta Vokietijos viceadmirolo Eduard von Jachmann vardu . Pakrantės gynybos artilerijos baterija statyta 1939 metų pavasarį. Objektas vietinių labai dažnai yra aprašomas, kaip „neišlikęs” ir jam ilgai nebuvo skirtas joks dėmesys. Šioje pakrantės artilerijos baterijoje keturi 150mm jūriniai pabūklai SKL-45 taip ir liko sumontuoti tik laikinosiose betoninėse platformose. Netoliese buvo pastatytas ir dviaukštis bunkeris – ugnies kontrolės postas.

Jachmann baterijos aikštelė.

Memel Süd dengiamoji zona.

Laikinoji aikštelė.

Tarybiniais metais susprogdintas dviaukštis bunkeris.

Statinys buvo susprogdintas 1979 metais. Vytauto Tamošiūno asmeninis archyvas.

Dar viena aikštelė.

Pabūklo tvirtinimo varžtas.

Tolimačio bokšto liekanos.

Kvadratinė neaiškios paskirties aikštelė.

Taip pat prie Jachmann baterijos buvo sumontuoti ir priešlėktuviniai 20 mm Flak-30 kulkosvaidžiai.

Toliau judame Karaliaučiaus link. Baterija yra įsikūrusi kopose. Keliantis per senąją perkėlą eiti iki jos reikia labai nedaug.

Standhalle

Ši pakrantės apsaugos baterija buvo pastatyta 1939 metais. Buvo ginkluota 15 cm kalibro pabūklais. Pokario metais čia įsikūrė pasieniečiai. Dar ir dabar puikiai yra išlikę jų pėdsakai.

Dalis įrengimų yra išlikę.

Užmūrytas praėjimas į pabūklo aikštelę.

Šviestuvo skeletas.

Pagrindinis koridorius.

Tipinis digerio portretas.

Šarvuotos gelžbetoninės durys.

Ventiliacijos sklendė.

Užpiltas praėjimas.

Radio lokacinio įrenginio pamatai

Sekantis objektas Jūsų lauks ties naująja perkėla, ant Hageno kalno. Antro pasaulinio karo metu, traukiantis reicho armijai, aukščiausia kopa įgavo strateginę reikšmę. Tai liudija išlikę apkasų bei pastatų pėdsakai. Ne vienerius metus buvo spėliojama, kas stovėjo šioje vietoje. Galiausiai ant kalno esantys gelžbetoniniai stovai buvo identifikuoti kaip radio lokacinio įrenginio pamatai. Tai padėjo nustatyti rasta įrenginio identifikacijos lentelė.

 

 

 

Einant toliau tenka šiek tiek paklaidžioti. Neringos kalnas priešingai, nei Hageno yra labai miškingas. Būtent Neringos kalno papėdėje tarp medžių yra pasislėpęs sekantis objektas.

Hirschwiese

Pakrantės artilerijos baterija buvo pastatyta 1944m. ir apginkluota 15cm SKC/28 pabūklais.

Dar viena pabūklo aikštelė.

Smėlio maišų barikados.

Netoliese taip pat aptikome nedidelę patalpą:

Tikriausiai čia būdavo laikoma pabūklo amunicija.

Iš oro pabūklo aikštelė – vos matoma.

Nuotrauka iš interneto. Fotografuota kažkur Normandijoje.

Raudonai apibrėžiau metalinį spygliuotos vielos stovą. Tokie stovai būdavo 150cm – 200cm aukščio, turėjo plokščią pagrindą ir būdavo įkasami šiek tiek į žemę. Daug tokių reliktų išliko prie buvusių apkasų linijų. Dalis – taip tat Kuršių Nerijoje.

Spygliuotos vielos kuoleliai pajūryje. Pirminė apsauginė linija prieš pėstininkus.

„Koch” kulkosvaidžių lizdai

Štai tokie nedideli bunkeriukai būdavo išdėstyti tam tikru atstumu ir sujungti vienu apkasu. Juose būdavo įrengiami kulkosvaidžiai. Spėjama, kad tokie lizdai buvo statomi tam, kad pristabdyti priešą. Panašūs, bet dengti „kochai” būdavo naudojami kaip stebėjimo postai.

Lizdas nukreiptas miesto link.

Jungiantis apkasas.

Lizdas ties jūrų muziejumi.

Įėjimas į „kochą”.

Sudaužytas lizdas miške.

Tokių lizdų pilna visame miške. Sekantis objektas, kurį aplankysime buvo labai svarbus karo metais. Nuo „Hirschwiese” baterijos iki jo yra apie 2km kelio.

Šaudmenų arsenalas

Bunkeryje buvo įrengta priešlėktuvinių pabūklų šaudmenų saugykla su šešiomis šaudmenų sandėliavimo patalpomis ir sprogdiklių sandėliu.

Trimatis sandėlio modelis.

Iš rytų pusės buvo įrengti du požeminiai įėjimai.

Arkos.

Keturios didžiosios patalpos buvo sujungtos trijų eilių arkinėmis durų angomis. Prie sienų buvo sumontuoti stelažai šaudmenų sandėliavimui. Patalpų vėdinimui buvo įrengtos ventiliacinės angos.

Stelažų tvirtinimo elementai.

Šaudmenų sandėliavimo patalpos.

Sprogdiklio likučiai.

Išlikus „Zeitzünder” sprogdiklių dėžė.

Pagaminta 1942 metais.

Karo metu šaudmenų transportavimui buvo naudojamas siaurasis geležinkelis.

Einant toliau prieisite Alksnynės gynybinį kompleksą. Tai nacistinės Vokietijos administracijos statytas gynybinis įtvirtinimas, skirtas apsaugoti Klaipėdos miestą nuo sovietų aviacijos antskrydžių ir artilerijos apšaudymų 1945 metų pradžioje.

Į hitlerininkų fortus veda senas vokiečių nutiestas betoninis kelias.

Atkreipkite dėmesį į paliktus tarpus betone. Tarpai buvo palikti, jog juos užpildytų smėlis ir priešo aviacija sunkiau galėtų pastebėti taikinį.

Schweinsrücken

Bateriją sudarė keturių pabūklų su ginklais platformos, įrengtos trapecijos kampuose su ugnies koregavimo postu centre. Pabūklų platformas jungė koridoriai, kuriuose buvo įgulos gyvenamos patalpos su atlenkiamais gultais, patalpa karininkams, šaudmenų kazematai, dušinės, tualetai, generatorių patalpos. Baterija turėjo autonominį šildymą, elektrą, oro slėgio reguliavimo sistemą. Vienoje baterijos patalpoje buvo įrengta operacinė. Visos pabūklų platformos ir ugnies valdymo centras turėjo įrengtus požeminius įėjimus. Du atskiri įėjimai įrengti tarp įgulos gyvenamųjų kazematų.

 

Rytinės pusės dvi pabūklų platformos buvo pastatytos ne pagal tipinį projektą. Po karo jos buvo iš dalies išsprogdintos.

Įėjimas į bunkerį.

Apžėlusi Flak’o platforma.

Sprogimo banga įgriovė sieną ties nusileidimu.

Ugnies koregavimo posto aikštelė.

Įgulos kazematas.

Vakarinis koridorius.

Seifas karininkų kazemate.

Operacinės patalpa.

Plytelės tambure.

Dar vienas įgulos kazematas.

 

Užrašas duše „Kein Trinkwasser”.

Šildymo sistemos kazematas.

Ventiliacijos įrangos kazematas.

Pakilimas į pabūklo aikštelę.

Karo metu baterijoje buvo sumontuoti kelių kalibrų pabūklai:

• 8.8 cm SKC/30

• 8.8 cm SKC/40

• 12.8 cm SKC/40

Taip pat ir du 150cm skersmens prožektoriai.

 

Pietinė Kiaulės nugaros pabūklo platforma

Platforma buvo pastatyta Flak 30 priešlėktuviniam pabūklui. Pabūklas turėjo vieną ar kelis vamzdžius (Flak 38 modifikacija), šaudančius 20mm kalibro šoviniais. Po pabūklo platforma buvo įrengtas kazematas įgulai, kelios šovinių ir amunicijos sandėliavimo patalpos. Ši pabūklo platforma unikali tuo, kad vienintelė išsaugojo kamufliažinės dangos pėdsakus. Ant dviejų išorinių sienų išliko gelsvų ir žalsvų dažų. Taip pat išliko ir metalinės kilputės, prie kurių tvirtinosi kamufliažinis tinklas. Į platformą ir kazematą buvo galima patekti vieninteliu požeminiu įėjimu su laiptais.

Platformos trimatis modelis.

Vienintelis kazematas.

Pabūklo platforma buvo sunkiai pastebima priešo aviacijai.

Nusileidimas nuo platformos į kazematą ir amunicijos sandėliavimo patalpos.

Ventiliacijos anga.

Rytinė Kiaulės nugaros pabūklo platforma

Į platformą ir kazematą galima patekti vieninteliu išorėje įrengtu įėjimu.

Platforma savo ginkluote niekuo nesiskyrė nuo pietinės platformos. Kazematas įgulai buvo įrengtas požeminėje dalyje šalia pabūklo platformos, kurio vidines pertvaras suniokojo po karo įvykdytas sprogdinimas, siekiant sunaikinti platformos viduje rastus pabūklų sviedinius.

Tai kas liko iš kazemato.

 

Ant kalnelio esantys įtvirtinimai – puiki vieta papietauti.

Elektrinės bunkeris

Pietrytinėje bunkerio dalyje buvo įrengtas pagrindinis požeminis įėjimas.

Kazematinis elektrinės bunkeris, kuris tiekė elektrą prožektoriams. Bunkeryje buvo įrengti variklių ir valdymo įrenginių kazematai, degalų ir vandens aušinimo rezervuarų kazematai, vandens atsargų ir dušinės patalpos, dvi patalpos įgulai su avariniu išėjimu. Bunkerio kazematų durys buvo slankiojančios konstrukcijos, pagamintos iš armuoto betono. Valdymo įrenginių kazemato sienos buvo iškaltos medinėmis kartelėmis, prie kurių buvo tvirtinamas metalinis tinklas, saugojęs įrenginius nuo betono atplaišų bunkerio apšaudymo metu.

Bunkerio trimatis planas.

Slankiojančių durų konstrukcija.

Variklių kazematas.

Metalinės kilpos variklių tvirtinimui.

Valdymo įrenginių kazematas.

Vienintelis koridorius.

Dušas.

Ant sienos tarp visų kitų užrašų šis išsiskyrė savo turiniu. Vertimas: „Aš su savo geru draugu Helmutu, 1945 metais gynėme šią aukštumą, su juo ir kitais kareiviais papuolėme į nelaisvę pas rusus, ant rusiška ir kita nacija nepykti…”

Avarinis elektrinės išėjimas.

Vertėtų paminėti, jog Kuršių Nerijoje antrojo pasaulinio karo metais taip pat buvo dislokuotas ir gražuolis 210mm kalibro ,,Mörser“ pabūklas.

Pabūklas rytų fronte.

1945m. sausio 25d. prasidėjo karinių pajėgų evakuacija iš Klaipėdos. Kuršių Nerijoje buvusios baterijos pridengė likusios kariuomenės atsitraukimą iš miesto. Miestą užėmus Raudonajai armijai į jį artilerijos ugnį atidengė priešlėktuvinės ir kranto apsaugos artilerijos baterijos. Vokiečių baterijas bombardavo Sovietų lėktuvai. Sausio 30d. Raudonoji armija užėmė Kuršių Neriją, kovos dėl Klaipėdos baigėsi.

---

 

Turite klausimų? O gal norite pasidalinti savo informacija?

apleistazona@gmail.com

Už pagalbą renkant informaciją dėkoju Klaipėdos APK fortifikacijos tyrinėtojams Titui Tamkvaičiui ir Arūnui Džiugeliui.

Šaltiniai: ww2incolor.com; miestai.net; nordfront.se; antraspasaulinis.net; wikipedia.de; ww2images.blogspot.com; bundesarchiv.de

---