Miestas vaiduoklis „Irbene”
2018/03/18 Administratorius 0 Komentarų
Įžanga
Šiandien sveikinuosi iš Latvijos. Dalis skaitytojų greičiausiai jau matė, jog dar žiemos metu spėjome aplankyti vieną iš kaimyninių miestų – vaiduoklių. Pagaliau atradus šiek tiek laiko, pasistengsiu aprašyti mūsų kelionę iki jo ir visus netikėtus dalykus su kuriais teko susidurti. Jūsų dėmesiui – kadaise slapto buvusio miesto „Irbene” apžvalga apleistos zonos akimis. Kelionės planas labai paprastas. Iš vakaro atvažiuojame į Ventspilį ir sekančią dieną iš pat ryto judam ieškoti radioteleskopo bazės. Su palydovinės nuotraukos pagalba tai padaryti visai nėra sudėtinga, bet kelias nuo artimiausio miesto iki Irbenės – labai neaiškus. Taip pat niekur neradome informacijos ar Irbenės miestelis nėra užtvertas, kaip tai buvo padaryta su Skrunda-1.
Nors pastarosiomis dienomis Latvijoje ir „laikėsi” pliusinė temperatūra, bet nubudus mus maloniai nustebino minusas ir gausiai iškritęs sniegas. Šaltis ir sniegas kaip niekas kitas gerai sukuria postapokaliptinę atmosferą, o taip pat ir keliasdešimt kilometrų nusidriekęs žvyrkelis tapo žymiai lygesnis.
Pirmasis KPP (kontrolinis patikros punktas). Seniau šioje vietoje stovėjo vartai, o silikatinių plytų namelyje sėdėjo piktas dėdė ir saugojo patekimą į teritoriją. Iki miestelio veda vadinamasis „tankų kelias”. Didžiulėmis betono plokštėmis dengtas takas.
Pravažiavus KPP ir važiuojant tiesiai, atsiduriame pagrindinėje miesto gatvėje, kurios kraštai – apsodinti medžiais. Nusigauti iki Irbenės be nuosavo transporto gali būti labai sudėtinga. Ypač žiemos metu. Iki tikslo atsibeldėm, nuo kelio nenuslydom. Pats metas būtų pakalbėti apie šios vietos istoriją, kuri šį smarkiai nusiaubtą apleistą miestą ir daro įdomiu.
Istorija
Spygliuota tvora, apsauga, patikros punktai… Jau ir kvailam turėtų būti aišku, jog ši apleista zona kadaise buvo slaptas, smarkiai saugomas, galbūt karinis objektas. Viskas prasidėjo šaltojo karo metais. Šiaurės Latvijoje buvo pastatytas retas RT-32 radioteleskopas, kurio paskirtis buvo šnipinėti NATO komunikacijas. Miško plote iš viso stovėjo trys „lėkštės”. Didžiausioji – 32 metrų diametro. Verta paminėti, jog RT-32 yra didžiausias radioteleskopas Šiaurės Europoje ir aštuntas pagal dydį pasaulyje. Šalia buvo pastatytas miestas darbuotojams, kuriame buvo mokykla, viešbutis, karininkų klubas, parduotuvė, pirtis su baseinu, penkių aukštų gyvenamieji pastatai, o taip pat barakai kareiviams ir daug techninių pastatų. Prie teleskopų iš viso dirbo keli šimtai mokslininkų, o šalia esantis miestelis talpino apytiksliai 3000 gyventojų, kuriuos sudarė aptarnaujantis personalas su šeimomis ir apsaugos būriai. Visas projektas gavo kodinį pavadinimą „žvaigždutė”. Iki šių dienų išliko tik RT-32 teleskopas. RT-16 (dvigubai mažesnio diametro) ir RT-8 (teisingai – 8 metrų skersmens) buvo išmontuoti 1990 metais, kai sovietai pasitraukė ir vėliau Latvija atkūrė savo nepriklausomybę.
Prieš tai, kai paskutiniai likę rusų armijos kareiviai 1994 metais paliko gyvenvietę, buvo daroma viskas, jog Irbenėje likę įrengimai būtų sunaikinti ar bent jau sugadinti taip, jog jais nebebūtų įmanoma toliau naudotis. Kariai karpė teleskopų kabelius, darbavosi plaktukais, pylė rūgštį į teleskopus judinančius variklius. Taip pat su savimi pasiėmė visus likusius slaptus dokumentus. Kai nepriklausomos Latvijos mokslininkai atvyko į vietą, priversti teleskopus vėl veikti, kaip jie veikė seniau, buvo beveik misija neįmanoma. Visgi Po daugybės „error’ų” ir pralieto prakaito teleskopai buvo atgaivinti. Šiuo metu RT-32 priklauso Ventspilio astronomijos centrui.
Bazės planas.
Deja, bet šaltuoju metų laiku teleskopas yra uždarytas ir apsilankyti jame negalima. Šį kartą apsiribosime miestelio apžvalga, kuris tikrai yra ne mažiau įdomus.
Miestas vaiduoklis
Automobilį palikome pagrindinėje gatvėje ir neskubėdami pradėjom tyrinėti miestą. Viską iš eilės. Apeinant kiekvieną pastatą ir užeinant į kiekvieną.
Prie kelio esantis daugiabutis. Pastatas ribojasi su mišku ir iš tolo atrodo šiek tiek paslaptingai.
Figūros šaltyje.
Šioje vietoje nusprendėm trumpam grįžti iki automobilio. Toliau istoriją geriausiai papasakotų nufilmuotas video. Spauskite nuorodą čia. Sutikome vietinį gyventoją, kuris šiek tiek papasakojo apie negirdėtą miestelio istoriją ir gyvenimą tuščiame mieste. Visko neaprašinėsiu. Geriau pažiūrėkite video. Po trumpo pokalbio keliaujame toliau.
Sutikome vietinį miestelio gyventoją.
Miestelio mokykla.
Mokyklos koridorius.
Vaizdas pro mokyklos langą.
Mokyklos sporto salė.
Mokyklos klasė.
Greitai apžiūrėjome mokyklą ir nusprendėm užeiti į šalia esantį daugiabutį. Pažiūrėti kaip prabėgus daug metų atrodo apleisti butai.
Pažįstamas vaizdas?
Laiptinėje voliojasi pasenusios naujienos. „Gyvename SSSR”.
Taip pat trūksta radiatorių.
Visi butai – avarinės būklės. Daiktų neliko. Nebent spintelės, kurios buvo pritvirtintos prie sienų.
Vaizdas pro viršutinių aukštų butų langus.
Dar šiek tiek daugiabučių.
Miestelio parduotuvė.
Ryšininkų patalpa.
Karininkų klubas.
Vaizdas nuo stogo. Matosi apgriuvęs kareivių barakas.
Iš arčiau.
Pabaigai – technikos garažai.
Pasivaikščiojimą čia ir baigsime. Yra žinoma, jog miške slepiasi ir daugiau miestui priklausančių pastatų. Taip pat ir požeminis tunelis, kuris kadaise tarpusavyje jungė radioteleskopus. Prižadėjome sau čia dar kartą sugrįžti, o kol kas atsisveikiname. Iki greito!