Klaipėdos pilies malūno vandens nuleidimo sistema

2019/02/03 Administratorius 0 Komentarų

Įžanga

Sveiki, projekto apleista zona sekėjai. Kaip ir žadėjau, sveikinuosi su Jumis iš dar vienos požeminės vietos Klaipėdoje. Kol kas tai bus paskutinė požeminė vieta šią žiemą. Prasidėjus atlydžiui vandens lygis požeminiuose tuneliuose pradeda kilti ir lankytis juose pasidaro nesaugu. Toliau tyrinėsime ištirpus visam sniegui, bet dabar pakalbėkime apie šią išskirtinę vietą. Aprašinėjant Klaipėdos senamiesčio kolektorių tikslingai nepridėjau pastraipos apie vietos istoriją, bet šį kartą yra būtina apie ją pakalbėti. Priešingu atveju šis požeminis tunelis gali pasirodyti, kaip pats paprasčiausias lietaus surinkimo kolektorius. Nedaugžodžiavus keliaukime prie istorijos.

Istorija

Iki XVI amžiaus vidurio Klaipėdos rytinio užmiesčio žemės (pievos, ganyklos) priklausė piliai. XVI amžiaus viduryje senojo kelio į Klemiškę pietų pusėje įrengus tvenkinį, užtvanką ir griovių sistemą, kuri sujungė Malūno (dab. Trinyčių) tvenkinį su Dange, buvo pastatytas vandens malūnas, istoriniuose šaltiniuose vadintas „pilies malūnu“. Kaip ir visuomet, ieškant požeminių tunelių, į pagalbą pasitelkiami seni žemėlapiai.

1768 metų žemėlapyje parodytas Malūno tvenkinys, pylimas ir du vandens nuvedimo grioviai. Šį kartą mus domina tik apatinis griovys, o tiksliau jo linija žemėlapyje. Puikiai matosi netoliese esantys pastatai. Ant viršaus uždėjus šiuolaikinį žemėlapį jau galima spėti, jog kažkur čia turėtų būti požeminis tunelis – senojo Klaipėdos pilies malūno vandens nuleidimo į upę sistema.

Malūnas iki pat XVII amžiaus pabaigos priklausė karališkoms žemėms. Pastačius malūną, ant pylimo iškeltas kelias ties tvenkiniu ėjo per užtvanką. Kelio atkarpa nuo Kūlių vartų iki malūno vėliau pavadinta Malūno pylimo gatve (Muhlendammstrase). XVI amžiaus antrojoje pusėje Klaipėdos magistratui prašant hercogo Albrechto sūnus Klaipėdos plėtimuisi padovanojo miestui rytinių užmiesčio žemių plotą, kurio ribose veikė vandens malūnas. Nors vandens malūnas tokiu būdu atsidūrė miesto žemėse, jis išliko karališkos valdžios nuosavybe. 1697 metais malūną iš valdžios nupirko miestas, 1753 metais malūną įsigijo Hahn šeima, savininkai malūną remontavo. Į rytus nuo vandens malūno buvo pastatytas valstybinis olandiškas vėjo malūnas kruopoms malti, kurį 1818 metais nupirko Friesrich Strube. Jis kartu įsigijo ir vandens malūną.

Senojo vandens malūno prie Malūno tvenkinio nuotrauka.

Nuo XIX amžiaus vidurio nebeveikusio vandens malūno sklypą nupirkęs S.J. Ehmer jame įkūrė alaus daryklą (Bürgerliche Braukaus) Germanija. Prie alaus daryklos XX amžiaus pradžioje tebeveikė lentpjūvė, kuri naudojosi pramoniniu geležinkeliu, aptarnavusiu Danės pietų pakrantėje lentpjūvių ir kitų pramoninių objektų zoną. Bravoras veikė iki 1919 metų. 1925 metais uždaryto bravoro sklypą įsigiję broliai A. ir R. Feinberg jame įkūrė „tekstilių ir gelumbės fabriką „Klaipėda“. Fabrikas plėtėsi nuo buvusio malūno sklypo į rytus, kur statyti nauji mūriniai gamybiniai korpusai. To laikotarpio spaudoje fabrikas minimas kaip didžiausia tekstilės įmonė Lietuvoje. Senojo malūno pastate buvo įsikūrusi fabriko administracija, kurį laiką gyveno vienas iš fabriko savininkų Abraom Feinberg, 14 fabriko darbuotojų. Vėliau pastato vakarinė dalis pritaikyta fabriko bendrabučiui. Pasižvalgyti po buvusio fabriko rūsį galite paspaudę čia. XX a. 5–6 deš. buvo sunaikinta dalis buvusios vandens malūno įrangos – užtvanka su mediniu tilteliu, dalis pralaidų sistemos.

Senasis malūno vandens nuleidimo tunelis vis dar vinguriuoja po žeme. Nuo tvenkinio iki pat Dangės upės. Šiandien jo paskirtis šiek tiek kitokia, nei seniau. Tunelis padeda palaikyti vienodą vandens lygį tvenkinyje. Pažvelkime, kaip jis atrodo šiandien.

Nuotraukos

Pradėkime nuo malūno tvenkinio. Įėjimas į tunelį apsaugotas grotomis.

Keliaujame gilyn. Vis dar matosi šviesa sklindanti nuo tvenkinio pusės.

Ilgas ir nelabai patogus tunelis. Keliauti į priekį ypač sudėtinga.

Tunelio segmentų sujungimai sutvirtinti senomis raudonomis plytomis.

Metalinis vamzdis skersai kerta tunelį.

Dar vienas metalinis vamzdis kerta tunelį.

Nedidelė tarpinė patalpa. Esame po gatve.

Greitai pailsime ir judame toliau.

Prieiname apvalaus tunelio pabaigą.

Toliau krioklys. Aukštis apytiksliai trys metrai. Šioje vietoje greičiausiai buvo tiltelis, kuris matosi senoje nuotraukoje reportažo pradžioje. Taip pat čia turėjo būti svarbiausi vandens malūno įrengimai. Su alpinistinės įrangos pagalba nusileidžiu žemyn.