Dingusi Žvejonės upė

2017/01/05 Administratorius 2 Komentarai

Įžanga

Šiandien pabandysiu aprašyti vietą, kuri jau ilgai ilgai neduoda ramybės. Neduoda ramybės man ir kitiems Klaipėdos miesto urbanistikos istorijos tyrinėtojams. Mūsų miestas yra apipintas legendomis ir šios vietos legenda buvo viena tokių, kurią prisižadėjau sau atskleisti. Bet kokia kaina. Viskas prasidėjo apytiksliai prieš ketverius metus. Tikrai nieko nežinojau apie dingusią Žvejonės upę, kol vieną dieną senas draugas puse žodžio neprasitarė apie kažkada J.Janonio gatvėje atsivėrusią smegduobę. Žmonės pasakojo, jog apačioje matė raudonų plytų skliautus. Pasak pasakojimus – atsivėrę požemiai buvo taip staigiai uždaryti, jog neliko nieko. Jokių brėžinių ar nuotraukų. Neliko nieko – tik pasakojimai. Įvykis niekur nebuvo aprašytas. Tai nebuvo viskas ir vien to tikrai neužtektų. Vaizduotę smarkiai sužadino ir faktas, jog J.Janonio gatvės gyventojai esant stipriam lietui girdi vandens šniokštimą. Sako: „Atrodo, jog po kojomis teka upė. Kažkur giliai po šimtamečiu grindiniu“, To jau užtenka. Įgriuvusios gatvės ir raudonos plytos apačioje nėra naujiena, bet čia kalbame apie upę. Reiškia, jog yra ilga atkarpa ir įėjimų skaičius teoriškai padidėja. Prasidėjo paieška. Panagrinėjus senus žemėlapius viskas jau nebeatrodė taip nerealu. J.Janonio gatvės namai stovi panašiai toje vietoje, kurioje seniau buvo Žvejonės upės krantas. Mane sužavėjo vien tas faktas, jog Klaipėdoje gali būti skliautinis tunelis. Buvo pasinerta į senus žemėlapius, kurie buvo vienintelis rimtas įrodymas, jog iš tiesų toje vietoje seniau tekėjo upė, o kaip turbūt žinote, upės šiaip sau niekur nedingsta. Paieškų procesą kartas nuo karto pristabdydavo ta mintis, jog patekti greičiausiai ten taip niekada ir nepavyks. Upė greičiausiai yra kažkur giliai, nuliniame miesto lygyje – po nuotekų sistema. Taip giliai esantys tuneliai dažniausiai būna nuolat užtvindyti. Čia Klaipėda – gruntiniai vandenys labai aukštai. Abejonių būta daug, bet rankų nenuleidau.

---

Istorija

Jau tapo aišku, jog upė toje vietoje tikrai kažkada buvo. Senasis gatvės pavadinimas – Žvejonės. Upė čia tekėjo daugiau, nei prieš 100 metų, bet vietiniai gyventojai negalėjo garantuoti, jog po grindiniu ji vis dar yra išlikusi. Tuo labiau, jog praktiškai visi čia gyvenantys žmonės yra „naujieji gyventojai“, kurie čia apsigyveno jau po miesto evakuacijos, kuri vyko daugiau nei prieš 70 metų. Žvejonės upelis yra aiškiai matomas žemėlapiuose ir dabartinė J.Janonio gatvė seniau buvo vadinama An der Swiane (vok.) – Prie Žvejonės. Prieš daug metų ši upė buvo Klaipėdos riba ir dalino miestą į dvi dalis. Šis 5m. pločio upelis atskyrė karališkąją Vitę nuo Bomelio Vitės. Upė išteka iš Žvejonės ežero, kuris tarybiniais laikais per klaidą buvo pavadintas Mumlaukio vardu. Srauni srovė su Kuršių mariomis jungiasi ties žvejų uostu ir dėl to buvo taip pavadinta. Išnykimo priežastis yra labai paprasta. Miestas augo, plėtėsi ir Žvejonė atsidūrė po grindiniu, buvo kanalizuota. Upė buvo įkalinta apytiksliai 1m. pločio vamzdyje. Tiesa, tai paneigia pasakojimus apie raudonų plytų skliautus… Nagrinėjant senus žemėlapius vienu dideliu žingsniu priartėjame prie Vitės rajono požeminės upės. Matome, jog seniau Žvejonės upę kirto pylimas, kuriuo ėjo geležinkelis, gatvė ir tramvajaus linija. Turėjo būti pastatytas tiltelis – pralaida. Kitaip būti negalėjo. Kažkas toje vietoje turėjo būti.

1928 metų Vitės rajono žemėlapis. Pažymėta geležinkelio pralaida.  Žvejonės upė seniau tekėjo per Lietuvininkų aikštę, J.Janonio gatvę, kirto Naująją Uosto gatvę ir ties žvejų uosto kairiąja pakrante įtekėjo į Kuršių marias. Žemėlapyje puikiai matosi upės pralaida. Tai panašiai ta vieta, kurioje, pasak pasakojimus ir įgriuvo gatvė. Matosi, jog pralaida buvo ilga. Plečiantis miestui pralaida buvo palikta nenugriauta, o jos galuose prijungti vamzdžiai. Tampa aišku, jog tai yra plačiausia išlikusi Žvejonės upės atkarpa. Buitiškai kalbant – lįsim po tiltu.

Žvejonės upės pralaida 1903 metų Vitės rajono žemėlapyje.

Pagal senus žemėlapius Klaipėdoje yra bent trys Žvejonės upeliai. Šis, kuris palaidotas po senu Klaipėdos grindiniu. Dar viena Žvejonė teka Giruliuose, ji yra Tinginio upelio intakas, kita Žvejonė – Smeltalės intakas. Paieškos vyko lėtai, bet vieta galiausiai buvo atrasta. Atradome vietą, o po dar šiek tiek laiko – įėjimą į požemius. Daugiau tikrai neišsiplėsiu. Pasakysiu tik vieną dalyką – buvo verta. Bemieges naktis su kaupu atpirko tas jausmas. Nepaprastai gera buvo pamatyti tekančią upę, kuri jau seniausiai yra vadinama mirusia. Žvejonė po Klaipėdos miestu gyva!

Nuotraukos

Pylimo pralaidos ilgis – šiek tiek mažiau, nei 10 metrų, o plotis apytiksliai 2 metrai. Pylimo pabaigoje matosi apvalus kolektorius. Tunelis toliau vingiuoja ir išteka į Kuršių marias.

Nuotraukoje matomas kitas pylimo galas. Upė užsisuka į kairę. Pralaidos galas, kuriuo seniau atitekėdavo Žvejonė – užmūrytas. Tai reiškia, jog upės vaga buvo šiek tiek pakoreguota.

Senas keramikinis vamzdis kyšo iš pralaidos skliautų. Palaidojus Žvejonę ji tapo Vitės rajono lietaus surinkimo arterija.

Štai taip senosios pralaidos gale buvo įkomponuotas apvalus betoninis vamzdis.

Pabaigai – autoportretas.

Viskas. Galiausiai buvo aplankyta ši vieta. Vieta, kuri galvoje dar neseniai piešė skirtingus vaizdus, patekimo scenarijus ir nedavė ramybės naktimis. Apsilankymo metu atsakyta į daug klausimų ir tai tikrai dar ne pabaiga. Po apsilankymo Klaipėdos požemiai tapo šiek tiek aiškesni. Sulaukus geresnio oro aplankysime dar vieną įspūdingą tunelį Klaipėdos mieste. Dedu didelį pliusą. Iki.

---

Taip pat skaitykite:

Smiltelės lietaus kolektoriaus tunelis

Pietinis Klaipėdos lietaus kolektorius

Klaipėdos vandens saugykla

Vokiečių slėptuvės a.k.a Klaipėdos tuneliai

Flakbatterie Löllen