Klaipėdos senamiesčio kolektorius

2019/01/28 Administratorius 2 Komentarai

Sveiki! Neseniai kviečiau kartu virtualiai su mumis pažvelgti po Klaipėdos grindiniu ir susipažinti su dalimi šio miesto požemių. Šiandien leisimės gerokai giliau po žeme. Turbūt retas uostamiesčio gyventojas įsivaizduoja, jog keletą metrų po kojomis slepiasi skliautiniai raudonų plytų tuneliai. Lygiai taip pat buvo ir mums. Pradėjus tyrinėti Klaipėdos miesto nematomą požeminį sluoksnį atrodė, jog visos lietaus surinkimo arterijos yra naujos statybos betoniniai kvadratiniai tuneliai arba plastikiniai didžiuliai vamzdžiai, kuriuose grožio tikrai mažai. Paskutiniai atradimai įžiebė ugnelę ir pastūmėjo toliau domėtis tuom, kas matosi tik senuose žemėlapiuose. Šis straipsnis būtų neįmanomas be patyrusio kolegos, kuriam norėčiau dar kartą padėkoti.

Kolektorius buvo pastatytas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Nors pirminė paskirtis buvo surinkti kartu buitines nuotekas ir lietaus vandenį, bet šiandien čia teka tik lietaus vanduo.  Plačiau šį kartą apie tunelio atsiradimo priežastis Klaipėdos (tuometinio Mėmelio) mieste nepasakosiu. Paminėsiu tik tiek, jog bendras tunelio ilgis yra šiek tiek daugiau, nei 2000 metrų. Gylis visame tunelyje nėra vienodas. Vietomis lietaus vanduo nukreipiamas estakadomis į apačią ir tokiu būdu, keliaudami į priekį, keliaujame gilyn. Apvalių formų raudonų plytų tunelis taip pat vietomis šakojasi, bet dauguma atšakų yra užmūrytos arba susiaurėja taip smarkiai, jog toliau keliauti jomis yra neįmanoma.

Nusileidimas į apačią – kvadratinėmis vokiškomis metalinėmis kopetėlėmis.

Prieš leidžiantis į apačią, reikia šiek tiek labiau, nei įprastai pasiruošti. Iš spintos išsitraukiau ilgai nenaudotą rusišką anticheminį kostiumą, kuris šioje vietoje yra tiesiog būtinas. Taip pat reikėjo pasirūpinti papildomais žibintuvėliais, ciklopais, atsarginiais elementais apšvietimui ir fotoaparatui.

Nusileidus į apačią, prožektorius tampa tavo geriausiu draugu.

Pamažu einu į priekį ir stengiuosi fotoaparatu užfiksuoti kiekvieną įdomesnę vietą. Dėl milžiniškos drėgmės ore tenka kaskart kariauti su fotoaparatu. Nuvalius objektyvą, šis iš karto vėl aprasoja. Dalis nuotraukų gali atrodyti „paplaukusios“.

Metalinis šulinio dangčio žiedas tunelyje.

Leidžiamės gilyn.

Užmūrytas išsišakojimas.

Žvelgiant į viršų. Kažkur po šimtametėmis Klaipėdos gatvėmis.

Dar vienas pasisukimas.

Senąjį kolektorių vietomis kerta betoniniai vamzdžiai.

Paskutinis šulinys. Esame jau giliai po žeme.

Ilga ir tiesi tunelio atkarpa.

Vietomis karaliauja drėgmė…

… O kai kur visiškai sausa.

Autoportretas viename iš posūkių.

Telefono fotoaparatu taip pat pabandžiau padaryti porą nuotraukų.

Skylė užmūrytoje atšakoje.

Pro išmuštą skylę matosi senas metalinis vamzdis ir smėliu užneštas tunelis.

Lietaus vanduo tokia estakada nusileidžia į žemesnį lygį. Seną kolektorių skersai kerta naujas plastikinis vamzdis.

Iš arčiau.

Artėjant link pabaigos, didysis tunelis susiaurėja ir pasidalina į tris mažesnius.

Tunelio susiaurėjimas.

Nuotraukoje puikiai matosi išlikusi buvusio plytinio kolektoriaus apatinė dalis. Kolektoriaus pabaiga. Šiam kartui tiek. Nepaprasta patirtis atsidurti taip giliai po miestu, kurį prieš tai galvojai puikiai pažįstantis. Galima tik įsivaizduoti, kiek dar paslapčių slepia mūsų miestas. Ilgam neatsisveikinu. Greitai susitiksime!

---

Taip pat skaitykite:

www.apleistazona.lt/dingusi-zvejones-upe

www.apleistazona.lt/klaipedos-vandens-saugykla

www.apleistazona.lt/tunelis-klaipedoje